Naujai parengtas penkių Europos ir Amerikos mokslininkų tyrimas, kuris buvo publikuotas JAV mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, išskiria galimus klimato kaitos pranašumus miestams. Tyrime akcentuojami pažangus augimas, didesnės benzino kainos ir kitos priemonės, kurios gali sumažinti energijos poreikį miestuose.
Jei siūlomos priemonės būtų pritaikytos Azijoje, Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose, pasaulio miestai galėtų apsiriboti 540 eksadžaulių (eksadžaulis – energijos matavimo vienetas, lygus 10 džaulių, pakeltų 18 laipsniu, – aut. past.) energijos 2050 metais. Tai itin didelis energijos kiekis, palyginti su 2005 metų 240 eksadžaulių poreikiu, tačiau žymiai mažesnis nei planuojamas 730 eksadžaulių poreikis, jei ir toliau bus vykdoma įprastinė veikla.
Žinant, kad didžioji dalis energijos, kurią naudojame, išgaunama deginant iškastinį kurą, miestų energetinio efektyvumo gerinimas galėtų stipriai prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Juk ir naujausioje Tarptautinės klimato kaitos komisijos (TKKK) ataskaitoje skelbiamos išvados, jog pasaulio miestų anglies dioksido emisija sudaro tris ketvirčius metinių anglies dvideginio išmetimų.
Mokslininkai daugiau nei 2 metus tyrė informaciją iš 3 didžiausių tarptautinių šaltinių apie 274 miestus. Jie buvo suskirstyti į 8 grupes atsižvelgiant į jų dydį, klimatą, pajamas, ekonominius rodiklius ir kitus veiksnius, kurie gali turėti įtakos sunaudojamos energijos kiekiui. Jie taip pat kūrė ateities prognozes, kaip keistųsi energijos sunaudojimas, jei miestai pritaikytų skirtingas strategijas, kurios pagerintų energijos naudojimo efektyvumą.
Tyrimo išvadose skelbiama, jog daugiausiai potencialo pažaboti energijos sunaudojimo augimą turi besivystančių šalių miestai. Miesto ir transporto planavimo strategijos yra raktas į sėkmę. Net 57 proc. potencialių miestų, kurie gali sumažinti energijos sunaudojimą iki 2050 metų, suskaičiuota Azijoje, 29 proc. – Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose. Visai kitokia situacija matyti pažvelgus į išsivysčiusias šalis. Kad būtų sumažintas atotrūkis, jos gali prisidėti tik 6 proc. Pagrindinės priemonės, kurios padėtų sumažinti energijos sunaudojimą, išsivysčiusių šalių miestuose būtų benzino kainų didinimas ir kompaktiško miesto plano įgyvendinimas, kuris gali būti pasiektas pritaikant statybos kodeksus.
Lietuvos miestai taip pat yra įsitraukę į klimato kaitos stabdymą. Dalyvaudamos Europos Sąjungos Regionų komitete Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės gali teikti pastabas bei pasiūlymus teisės aktų projektams ir aktyviai dalyvauti formuojant klimato kaitos politiką. Savivaldybės vykdo ir įvairius projektus bei įgyvendina iniciatyvas. Viena iniciatyvų, kurioje jau užsiregistravo 14 Lietuvos savivaldybių, – Merų paktas. Tai Europos mastu vykdoma veikla, kurios metu vietos ir regionų savivaldos institucijos įsipareigoja didinti energetinį efektyvumą ir skatinti atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą. Šiuo metu visos prie Merų pakto prisijungusios Lietuvos savivaldybės yra pateikusios veiksmų planus.
