Mėnulyje esanti milžiniška Audrų įlanka (angl. Procellarum basin), kuri matoma plika akimi ir Žemės gyventojams, buvo suformuota Austrijos dydžio asteroido.
Japonijos mokslininkų komanda nustatė, kad Austrijos dydžio asteroidas į Mėnulio paviršių trenkėsi maždaug prieš 3,9 mln. metų. Skaičiuojama, kad asteroidas turėjo būti 3,476 km diametro.
Japonijos mokslininkams iš Nacionalinio pažangaus industrinio mokslo ir technologijų instituto (angl. National Institute of Advanced Industrial Science and Technology (AIST) taip leidžia teigti jų sudarytas Mėnulio mineralų žemėlapis ir šviesos atspindėjimo duomenys.
Kaip praneša portalas „Asahi Shimbun“, mokslininkai pastebėjo, kad įlankoje aptinkamas mineralas galėjo atsirasti tik tuomet kai dėl asteroido smūgio pradėjo lydytis uolos.
„Ši studija paaiškina, kodėl Mėnulio pusės yra tokios skirtingos. Tai sklaido Mėnulio istorijos paslaptis“, – Japonijos mokslininkų tyrimo svarbą komentuoja prof. Junichis Watanabe iš Japonijos Nacionalinės astronomijos observatorijos.
Iš Žemės matomoje Mėnulio pusėje yra gausu tamsių „jūrų“, o nematomoje Mėnulio pusėje – kur kas mažiau bazaltinio vulkanizmo žymių, ji daug kalnuotesnė.
Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Nature Geoscience“.
