Marsas nepaliauja stebinęs mokslininkų. Naujausia NASA specialistus sugluminusi mįslė – štai toks iš Raudonosios planetos zondo „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) atsiųstas visai neraudonas kadras. Jame matyti krateris, kurio dugne – į požemį atsiverianti 20 metrų gylio ertmė. Kaip ji atsirado (o gal net ir kas ją ten paliko) mokslininkai atsakyti kol kas negali.
Neįprastą kiaurymę viename iš Marso kraterių mokslininkai atsitiktinai pastebėjo peržiūrinėdami užgesusio Povo ugnikalnio (Pavonis Mons) fotografijas, kurias MRO užfiksavo „HiRISE“ instrumentu. Panašu, jog ertmė veriasi į požeminį urvą (nearti dirvonai pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje subruzdusiems speleologams?). Įdomu yra tai, jog dalis požeminio urvo – apšviesta pro ertmę krintančių saulės spindulių.
Fotokadrų analizės duomenys byloja, jog ertmės gylis turėtų būti apie 20 metrų, o skersmuo – apie 35 metrus. Kodėl ertmę supa apskritas krateris, kol kas aktyviai tebediskutuojama. Taip pat neaiškus ir tikrasis požeminės ertmės erdvumas: 35 metrai – tik regimosios ertmės skersmuo.
Tokio tipo krateriai ir jų dugnuose besiveriantys urvai mokslininkams yra ypatingai įdomus, kadangi kraterio ir ertmės šlaitai urvą saugo nuo atšiaurių Marso paviršiaus sąlygų, tad tokie kraštovaizdžio objektai galėtų būti vieni iš pirmųjų kandidatų Marse dairantis gyvybės pėdsakų. Būtent netoli tokių kraterių ateityje gali leistis robotizuotos mokslinių tyrimų stotys ar net pirmieji Marso tyrinėtojai - žmonės.
