Tiesa, skelbti sensacijų apie gyvybę Marse niekas neskuba: nepaisant intriguojančios atrasto darinio struktūros, tyrėjai yra linkę manyti, kad darinys susiformavo ne dėl biologinių, o veikiausiai dėl geologinių procesų.
„Nakhos meteorite rastos ovalinės struktūros biotinei kilmei pagrįsti trūksta argumentų, – pripažįsta žurnale „Astrobiology“ savo atradimą aprašę tyrimo autoriai. – Remdamiesi visais turimais duomenimis, turime pripažinti, kad ovalinė struktūra turbūt susiformavo dėl abiotinių procesų“.
Ovalo pavidalo darinys meteorite yra maždaug 80 mikronų ilgio ir 60 mikronų pločio – kur kas didesnis nei daugelis Žemėje gyvenančių bakterijų. Tačiau kaip tik tokio dydžio būna mūsų planetoje egzistuojantys eukariotiniai mikrobai (vienaląsčiai organizmai, turintys branduolius ir kitus membranos sienelėmis nuo aplinkos atitvertus organoidus). Vis dėlto tyrėjų grupė neabejoja, kad darinys yra autentiškas ir negali būti žemiškos kilmės bakteriologinio užteršimo pasekmė.
Ląstelę primenančią struktūrą mokslininkai tyrė įvairiais būdais: stebėjo per elektroninio mikroskopo objektyvą, analizavo rentgenogramas, buvo atliekama masės spektrometrija. Tyrimai atskleidė, kad ovaliniame darinyje gausu geležingo molio ir kitų mineralų.
Mokslininkai suformulavo keletą šios struktūros susiformavimo prielaidų ir priėjo išvadą, kad darinys galėjo susiformuoti uolienoje įkalintų garų burbule. Vis dėlto ši išvada neatmeta galimybės, kad ši struktūra gali turėti šį tą bendro su gyvybe Marse, pridūrė tyrimo autoriai.
„Nepaisant ypač biomorfiško išorinio pavidalo, labai mažai tikėtina, kad ovalinės formos darinys kadaise buvo organizmas, – patvirtino tyrimui vadovavęs Atėnų nacionalinio technikos mokslų universiteto (Graikija) mokslininkas Eliasas Chatzitheodoridis. – Vis dėlto, galėjo būti ir taip, kad darinys susiformavo dėl tiesioginės mikroorganizmų veiklos arba jame galėjo būti įkalinta organinių medžiagų. Ovalinio pavidalo tuštuma akmenyje gali reikšti, kad joje yra pakankamai erdvės klestėti mikroorganizmų kolonijoms.“
„Būtų labai smagu atrasti daugiau tokių ovalinės formos struktūrų, kurios pasižymėti lygiai tokia pat tekstūra tiek mikro, tiek nano lygmenyje, – pridūrė graikų mokslininkas. – Vis dėlto, privalome labai atsargiai tyrinėti šį meteorito fragmentą. Jei jame rastume daug tokių struktūrų, o jų aibė primintų koloniją, galima būtų rimčiau svarstyti apie biologinę šio darinio kilmę“.
Nakhlos meteoritas tyrinėjamas jau seniai. Galimų marsietiškos gyvybės požymių jame tyrėjai yra aptikę ir anksčiau. Anot pastarojo tyrimo autorių, pagrindinis Nakhlos meteorito masyvas susikristalizavo maždaug prieš 1,3 mlrd. metų. Po to jis dukart buvo apsilydęs.
Pirmas toks susidūrimas ir jo nulemtas apsilydymas įvyko, kaip manoma, maždaug prieš 910 mln. metų, o antrasis – prieš 620 mln. metų. Pastarąjį sukėlė netoli masyvo kritęs ir Marso paviršiuje sprogimą sukėlęs meteoritas. Galiausiai prieš 10 mln. metų dar vienas smūgis į Marso paviršių išsviedė masyvo fragmentus į kosminę erdvę – jie 1911 m. nukrito Egipte.
