Jis pasakė: „Ateinančiais metais tikiuosi, kad žmonės matys mus nebe tik kaip socialinių tinklų įmonę, o kaip metaversinę įmonę. Daugeliu atžvilgių metaversas yra galutinė socialinių technologijų išraiška.“
Taigi, ką „Facebook“ generalinis direktorius turi omeny sakydamas „metaversinė kompanija“? O kaip atrodys įmonė, jei kadanors pasieks šį tikslą?
Iš kur tai kilo
Terminas „metaversas“ (ang. – metaverse) naudojamas apibūdinti viziją, pagal kurią internetas virs virtualiu pasauliu. Šią idėją 1992 metais pirmą kartą konceptualizavo amerikiečių romanistas Nealas Stephensonas savo mokslinės fantastikos klasikoje „Snow Crash“. Jame internetas vaizduojamas kaip 3D virtuali gyvenamoji erdvė, į kurią asmenys gali įeiti ir iš jos išeiti, bendraudami vienas su kitu realiu laiku, rašo theconversation.com.
Daugelis Silicio slėnyje vis dar laiko metaversą ateitimi. Pavyzdžiui, „Google“ daug investuoja į papildytą realybę (AR), kur technologijų pagalba matomas realus pasaulis, bet su skaitmeniniais 3D objektais. Ir sklando gandai, kad „Apple“ kuria tokius produktus kaip akiniai, skirti virtualios erdvės patirčiai.
Tačiau „Facebook“ atrodo labiausiai įsipareigojęs šiai naujai vizijai. Norėdamas „Facebook“ paversti metaversine įmone, M. Zuckerbergas siekia sukurti sistemą, kurioje žmonės judėtų tarp virtualios realybės (VR), papildytos realybės (AR) ir net 2D įrenginių, prireikus pasitelkiant tikroviškus savo avatarus.
Čia žmonės dirbs, bendraus ir dalinsis patirtimis, tačiau tikriausiai vis tiek naudosis internetu tam tikroms užduotims, pavyzdžiui, paieškoms, kurios bus panašios į tokias, kokias mes naudojame dabar.
Turėdamas ne tik „Facebook“ platformą, bet ir „WhatsApp“, „Instagram“ ir virtualios realybės įrangos gamintoją „Oculus“, M. Zuckerbergas jau tvirtai eina savo tikslo link. Visi šie prekės ženklai suteikia „Facebook“ neprilygstamą skaičių santykių su klientais ir visas svarbias žinias, padėsiančias sukurti norimą virtualų pasaulį: kaip žmonės elgiasi internete, jų asmenybės, mėgstami ir nemėgstami dalykai, eisena, akių judesiai ir net emocinės būsenos.
Kad padėtų sukurti metaversą, „Facebook“ inžinieriai turės sėkmingai pasinerti į realizmą. Įsivaizduokite kompiuterinį žaidimą su 2,9 milijardo avatarų ir dirbtiniu intelektu, kuris renka visą žinomą informaciją apie juos. Bendrovė sukūrė padalinį „Reality Labs“, kurio mokslininkai stengiasi sukurti įtikinančią metaverso kokybę, būtent „buvimą“ – jausmą, kad esi erdvėje su kitais. Nenuostabu, kad šioje komandoje yra daug žmonių, turinčių žaidimų kūrimo patirties.
„Facebook“ taip pat skiria labai daug pinigų programinei įrangai, kuri įgalina tokią veiklą kaip „teleportavimasis“ į kitą vietą, pavyzdžiui, biurą, kad atrodytų, jog tikrai esate ten, taip pat fiziniams rinkiniams, tokiems kaip AR akiniai ir pažangesnės VR ausinės.
Metaverso poreikis
M. Zuckerbergas sakė, kad tikisi, jog „Facebook“ įgyvendins šį tikslą per ateinančius penkerius metus ir kad tokie prietaisai kaip ausinės ir AR akiniai bus paruošti intensyviam kasdieniam naudojimui iki dešimtmečio pabaigos.
Kad pasisektų, „Facebook“ VR gaminiai turės sąveikauti su kitų kompanijų internete sukurtomis metaversinėmis sistemomis. Jie taip pat turės būti keičiami, kad galėtų sklandžiai aptarnauti vis daugiau žmonių, kurie taps metaverso dalimi. Tai brangūs gaminiai, tačiau technologijos integravimas yra prasmingas.
„Facebook“ jau buvo iškelta antimonopolinė byla dėl antikonkurencinės veiklos. Ieškinys nepavyko, tačiau JAV vis dar rengia renglamentus, kurie galėtų priversti „Facebook“ ir kitus technologijų milžinus sumažėti. Akivaizdu, kad bendrovė turi daug priešų, ypač dėl „Cambridge Analytica“ skandalo, kurio metu vartotojų duomenys buvo surinkti be jų sutikimo, ir ką tai pasakė apie „Facebook“ privatumo tvarkymą.
Sukūrus metaverso produktą, kuris būtų visiškai sąveikaujantis su visais kitais įrenginiais, ne tik galimai nuramins kai kuriuos dėl „Facebook“ ketinimų, bet ir ateityje jiems bus sunkiau jį sugriauti. Kai tik metaversas bus įdiegtas, konkurentams bus labai brangu sukurti konkuruojančias sistemas.
„Facebook“ metaversinė sistema taip pat bus vertingesnė, nes dauguma žmonių jau yra šio tinklo dalis. Tai pagrįsta tinklo efektų idėja, kuri pavertė „Facebook“ ir kitus Amerikos internetinius milžinus į trilijonus dolerių kainuojančias bendroves.
Verslo modelio keitimas nėra lengvas sprendimas. Kadangi daugelis klientų dėl koronaviruso sėdi namuose jau ilgiau nei metus, „Facebook“ veikė itin efektyviai. Kompanija ką tik pranešė, kad antrojo ketvirčio reklamos pardavimai padidėjo 57 proc., kas mėnesį aktyvių vartotojų skaičius padidėjo 7 proc. (dar 170 mln. žmonių prisijungė prie soc. tinklo), o grynosios pajamos padvigubėjo iki 10,4 mlrd. JAV dolerių (8,7 mlrd. eurų). Birželio pabaigoje bendrovė turėjo 64 milijardus JAV dolerių grynaisiais pinigais.
Šiuo metu „Facebook“ socialinių tinklų verslo modelyje dominuoja reklama, tačiau perėjimas prie metaversinės įmonės suteikia naujų pajamų šaltinių galimybę. Šiuo metu vartotojai dalijasi mintimis, paveikslėliais, įrašais, veikla, įvykiais ir pomėgiais dvimatiniu būdu, už tai nemokėdami (bent jau ne tradicine prasme).
Tačiau vartotojai gali būti pasirengę mokėti už patobulintą interaktyvumą, kuris bus pasiekiamas metaverse, galbūt patekti į tam tikras privačias zonas arba atlikti tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, teleportuotis ilgiau nei kelioms minutėms. M. Zuckerbergas sakė manantis, kad „Facebook“ užsidirbs pinigų iš tam tikrų virtualių prekių ir patirties pardavimo. Pavyzdžiui, galbūt ateityje mokėsime už stilingus savo avataro drabužius? Arba norėsime pamatyti naujausią filmą virtualiame kine?
Ir šiame naujame pasaulyje mes turbūt bendrausime dar daugiau nei dabar. Dėl to atsiras dar daugiau galimybių kūrėjui gauti pajamų.
Apibendrinant galima pasakyti, kad sukurti virtualų pasaulį, kuriame vartotojai galėtų bendrauti su savo draugais ir šeima, yra ne tik išgalvota vizija, bet ir komercinė būtinybė. Markas Zuckerbergas sukūrė pirmąją socialinių tinklų platformą, kuri tapo pasauliniu standartu. Dabar virtualioje realybėje jis vėl bando padaryti tą patį.
