Ankstesni Kauno gastroenterologų darbai, atlikti kartu su Kylio universiteto mokslininkais, atskleidė, kad sveikų lietuvių žarnyno bakterijų įvairovė net 1,5 karto didesnė nei sveikų vokiečių – pastarieji neturėjo net 63 normalių bakterijų rūšių, kurios buvo randamos lietuvių žarnyne. Tai galėtų paaiškinti, kodėl sergamumas opiniu kolitu ir Krono liga Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Vakarų Europoje ar JAV, retesnės ir sunkių formų šios ligos.
lapkričio mėnesį viename labiausiai vertinamų mokslo žurnalų pasaulyje „Nature“ paskelbti Kauno klinikų gastroenterologų jungtinio tyrimo su kolegomis iš Jeilio, Oksfordo, Kylio, Masačusetso ir kitų universitetų duomenys.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Gastroenterologijos klinikos mokslininkai nuo 2006 m. vykdo Lietuvos uždegiminių žarnų ligų genetikos projektą. Jo metu atlikti išsamūs sergančių šiomis ligomis bei sveikų kontrolinių asmenų iš visos Lietuvos klinikiniai ir genetiniai tyrimai. 2009 m. į Tarptautinį uždegiminių žarnyno ligų genetikos mokslininkų konsorciumą buvo pakviesti ir LSMU Gastroenterologijos klinikos vadovas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys prof. Limas Kupčinskas ir LSMU Virškinimo sistemos tyrimų instituto Klinikinės ir molekulinės gastroenterologijos laboratorijos vedėja dr. Jurgita Šventoraitytė-Skiecevičienė.
„Žurnale „Nature” publikuoto tyrimo metu buvo surasta daugiau kaip 70 naujų žmogaus genomo regionų, kurių pokyčiai siejami su uždegiminių žarnyno ligų išsivystymu. Tokiu būdu šiuo metu jau žinomi 163 žmogaus genomo regionai, kuriuose nukleotidų sekos pokyčiai susiję su padidinta uždegiminių žarnyno ligų išsivystymo rizika“, – nurodė vienas iš straipsnio bendraautorių prof. L. Kupčinskas.
Pasak jo, svarbiausias tarptautinio mokslininkų kolektyvo atradimas – tai, kad genetinis polinkis sirgti uždegiminėmis žarnyno ligomis susijęs su panašiais genų pakitimais (vieno nukleotido polimorfizmais), kaip ir polinkis sirgti mikobakterijų sukeliamomis infekcijomis - raupsais bei tuberkulioze.
Autorių atrasti genetiniai pokyčiai lemia sutrikusį imuninį atsaką į patogenines bakterijas ir sutrikusį šių bakterijų atpažinimą, o opinio kolito ir Krono ligos atveju - sutrikusį imuninį atsaką į žarnyno mikroflorą. Galima daryti prielaidą, kad mažėjant infekcinių sukėlėjų žmogaus aplinkoje, kai kurių žmonių imuninė sistema gali „persiorientuoti" ir pradėti „atakuoti“ savus audinius.
Uždegiminėmis žarnyno ligomis serga daugiau kaip 2,5 mln. žmonių visame pasaulyje. Šias autoimunines žarnyno ligas sukelia genetinio polinkio ir aplinkos veiksnių sąveika. Šios ligos dar vadinamos „civilizacijos" ligomis, kadangi jomis kur kas dažniau sergama išsivysčiusiose šalyse.
„Žmogaus žarnyno mikrobiota yra įgyjama ankstyvoje vaikystėje ir būna gana stabili visą gyvenimą. Daugelis suaugusių Lietuvos gyventojų turi dar sovietiniais laikais, vaikystėje, įgytą žarnyno mikrobiotą, kurios įvairovė didesnė, nes tais laikais higienos ir sanitarijos reikalavimai buvo ženkliai mažesni nei dabartiniai, besiremiantys ES taisyklėmis“, – teigė dr. J. Šventoraitytė-Skiecevičienė.
Ankstesni Kauno gastroenterologų darbai, atlikti kartu su Kylio universiteto mokslininkais, atskleidė, kad sveikų lietuvių žarnyno bakterijų įvairovė net 1,5 karto didesnė nei sveikų vokiečių – pastarieji neturėjo net 63 normalių bakterijų rūšių, kurios buvo randamos lietuvių žarnyne. Tai galėtų paaiškinti, kodėl sergamumas opiniu kolitu ir Krono liga Lietuvoje vis dar išlieka mažesnis nei Vakarų Europoje ar JAV, taip pat retesnės ir sunkios šių ligų formos.
