Latvijos pareigūnai ragina kuo greičiau tokį žingsnį žengti ir Lietuvos Vyriausybę.
Tik siūlo eiti pigesniu keliu – skaitmenizavimo procesą patikėti keliems operatoriams, o ne vienam, kaip Latvijoje.
50 proc. Latvijos gyventojų naudojasi kabelinės, 18 – palydovinės, 5 – interneto televizijos paslaugomis. Likusiems 27 proc. reikėjo nusipirkti 50–60 eurų kainuojančius priedėlius arba naujus modernius televizorius.
„200 tūkst. šeimų ūkių įsigijo dekoderius. Beveik visi jie iki šiol turėjo anteną, tai vertinu teigiamai, ir siūlau Lietuvai pereiti kuo greičiau. Dabar labai brangu: televizija turi mokėti ir už analoginės, ir už skaitmeninės transliavimą“, – svarsto Dace Bucieniece, Latvijos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotoja.
Latvijos televizijos vadovai teigia sutaupę 600 tūkst. latų ir atradę naują žiūrovą – žiūrint skaitmeninės televizijos programas galima pasirinkti norimą kalbą.
„Rodėme pasaulio futbolo čempionatą dviem kalbomis – latvių ir rusų – ir įgijome kitą auditoriją. Dabar jau turime žiūrovą, kuris žino, kad Latvijoje yra sava televizija“, – tikina Edgaras Kotas, Latvijos televizijos generalinis direktorius.
Kai kurie Latvijos Saeimos nariai kritikuoja vyriausybę, nenumačiusią priedėlių įsigijimo kompensavimo mechanizmo gyventojams. Jų teigimu, jei skaitmenizavimo procesą vykdytų keli operatoriai, o ne vienas, kaip Latvijoje, procesas būtų pigesnis.
„Lietuva turėtų priimti tokį įstatymą, kad tarifai būtų svarstomi viešai, juos turi nustatyti vyriausybė, o ne viena kompanija. Taip bus daug pigiau ir jūs galėsite žinoti, kas ir už ką moka“, – pataria Ingrida Circene, Latvijos Saeimos Žmogaus teisių ir visuomenės reikalų komisijos pirmininkė.
Lietuvoje prie skaitmeninės televizijos planuojama pereiti iki 2012 m. spalio.
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininko teigimu, procesą norima paspartinti, tačiau apie tai kol kas tik diskutuojama.
