Neseniai paskelbtoje ataskaitoje NASEM paaiškina, kad saulės geoinžinerija „reiškia bandymus sušvelninti atšilimą padidinant saulės spindulių kiekį, kurį atmosfera atspindi atgal į kosmosą, arba sumažinant išeinančios šiluminės spinduliuotės sulaikymą“. Tačiau, kadangi toks požiūris gali sukelti dar nežinomų šalutinių reiškinių, akademija paragino JAV parengti tyrimų programą, kad būtų galima įvertinti platesnį saulės geoinžinerijos technologijų poveikį.
Todėl svarbu suvokti, kad NASEM šiame etape nerekomenduoja tokių intervencijų naudoti kaip klimato kaitos problemos sprendimo. Atvirkščiai, ji paprašė iš pradžių investuoti 100–200 mln. dolerių, kad būtų galima ištirti saulės geoinžinerijos privalumus ir trūkumus, siekiant padėti politikos formuotojams nuspręsti, ar atsižvelgti į šią technologiją rengiant būsimas klimato strategijas.
Ataskaitoje nustatyti trys konkretūs metodai, kuriuos, jų manymu, verta ištirti. Pirmasis iš jų yra stratosferos aerozolio injekcija, kurios metu į stratosferą išleidžiamos mažos atspindinčios dalelės, kurios atspindėtų saulės šviesą atgal į kosmosą.
Antrasis metodas yra žinomas kaip jūrinių debesų pašviesinimas, ir apima dalelių injekciją į apatinę atmosferos dalį, kad padidėtų žemai esančių debesų atspindėjimas virš vandenyno.
Galiausiai ataskaitoje pabrėžiama plunksninių debesų ploninimo galimybė. Aukštai esančius plunksninius debesis būtų galima sutrikdyti, taip neleidžiant jiems sulaikyti šilumos. Tačiau ataskaitos autoriai pabrėžia, kad tokiam metodui greičiausiai trukdo „labai ribotas plunksninių debesų savybių supratimas ir esantys mikrofiziniai procesai, kurie nulemia, kaip plunksniniai debesys gali būti pakeisti“.
Nors autoriai mano, kad šie metodai gali būti veiksmingi siekiant sušvelninti kai kurias su klimato kaita susijusias rizikas, jie teigia, kad „šios intervencijos taip pat galėtų sukelti galimų naujų pavojų“. Tarp jų yra stratosferos ozono nykimas ir regioninių klimato ypatumų, tokių kaip musonai, sutrikimas.
Ataskaitoje taip pat pabrėžiamas „socialinis, politinis ir ekonominis“ nestabilumas, kuris gali atsirasti, jei bus panaudotos saulės geoinžinerijos technologijos, todėl ragina tyrimus tęsti labai atsargiai, siekiant užtikrinti, kad technologija nebūtų piktnaudžiaujama.
Pavyzdžiui, NASEM sako, kad turėtų būti sukurtas griežtas elgesio kodeksas ir visi tyrimai turėtų būti kataloguoti viešajame registre. Taip pat teigiama, kad lauke atliekami eksperimentai turėtų būti ribojami, ir kad į atmosferą turėtų patekti tik nedidelis medžiagų kiekis, kad būtų išvengta „pastebimų vidutinės pasaulinės temperatūros pokyčių ar neigiamo poveikio aplinkai“.
„Atsižvelgiant į klimato krizės skubumą, saulės geoinžineriją reikia toliau tirti, – pranešime paaiškino NAS prezidentė Marcia McNutt. – Bet kaip ir pažanga tokiose srityse, pavyzdžiui, dirbtinis intelektas ar genų redagavimas, taip ir mokslas turi įtraukti visuomenę klausti ne tik ar mes galime, bet ar mes turėtume?“
