Naujos kartos erdvėlaiviu „Orion“, kuriamu pagal NASA programą „Constellation“, JAV astronautai 2020 metais turėtų vėl išsilaipinti Mėnulyje.
„2020 metais gal ir bus galima. Priklauso nuo to, kiek naujoji Amerikos valdžia duos pinigų tiems projektams, - LŽ sakė JAV nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos komiteto, parengusio svarbiausias NASA kosminių tyrimų programos kryptis, vadovas dr. George‘as Algis Paulikas. - Mūsų tikslas buvo nustatyti, kokius erdvės tyrinėjimų eksperimentus bus galima atlikti skrendant naujosiomis, kurios bus kuriamos Amerikoje po kelerių metų, raketomis.“
Lietuvių kilmės aeronautikos inžinierius ir fizikas 37 metus dirbo JAV karinių oro pajėgų mokslinių ir techninių tyrimų centre „Aerospace Corporation“. Nuo 1992 iki 1998 metų jis buvo šios korporacijos vykdomasis viceprezidentas. Nors prieš dešimt metų išėjo į pensiją, kaip ekspertas dalyvauja įvairiose JAV kosminių tyrimų programose.
Svarbiausi projektai
Naujajame G.A.Pauliko vadovaujamo Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos komiteto pranešime pripažįstama, kad daugelio NASA programai „Constellation“ siūlomų kosminių misijų, nors ir moksliškai pagrįstų, kaina gali būti pernelyg didelė - JAV biudžetui atsieitų nuo 1 mlrd. iki 5 mlrd. dolerių. Išskiriami keli projektai, kurių įgyvendinimo galimybes vertėtų nuodugniai ištirti. Pranešime taip pat patariama ieškoti papildomų pasiūlymų ir raginama atkreipti dėmesį, kad „Constellation“ programai skirti erdvėlaiviai ir raketos nešėjos atitiktų būsimų mokslinių misijų poreikius.
Kaip jau buvo rašyta Lietuvos internetinėje spaudoje, NASA prieš metus kreipėsi į autoritetingą nevyriausybinę mokslo organizaciją JAV nacionalinę mokslinių tyrimų tarybą, kad įvertintų mokslines naujos kartos kosminių laivų, kuriamų pagal „Constellation“ programą, pritaikymo galimybes. Svarbiausias NASA programos „Constellation“ tikslas - sukurti naujos kartos erdvėlaivius būsimoms ekspedicijoms į Mėnulį bei pilotuojamiems skrydžiams į kitas planetas.
Numatyta, kad 2020 metais pirmą kartą į orbitą pakilsianti NASA kuriama naujos kartos raketa nešėja galės gabenti didesnius ir sunkesnius krovinius nei kuri nors kita anksčiau naudota raketa. Ji galės iškelti į orbitą didesnius nei aštuonių metrų skersmens objektus, o jos naudingoji keliamoji galia bus keliasdešimt tonų.
Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos komitetas, JAV nacionalinės mokslų akademijos sudarytas iš 14 aeronautikos pramonės ir įvairių mokslo sričių ekspertų, tarp svarbiausių „Constellation“ programos misijų pirmiausia ir paminėjo aštuonių metrų skersmens monolitinio kosminio teleskopo, kur kas pranašesnio už dabartinį „Hubble“, iškėlimą į orbitą. Jis leistų stebėti į Žemę panašias planetas ir artimiausių žvaigždžių šviesos spektre ieškoti galimų gyvybės ženklų.
Tarpžvaigždinio zondo, t. y. kosminio aparato, palyginti sparčiai skriejančio už Saulės sistemos ribų, misija būtų tirti tarpžvaigždinę erdvę. Į Neptūną paleistas palydovas su papildomais zondais tirtų šios planetos atmosferą ir galbūt didžiausią Neptūno palydovą Tritoną.
Saulės tyrimams skirtas NASA zondas arčiau nei Venera suktųsi aplink Saulę labai išlenkta orbita ir leistų stebėti dar menkai ištirtas jos ašigalių sritis. Dar arčiau Saulės skristų antrasis itin atsparus karščiui kosminis laivas ir tiesiogiai matuotų jos išorinės atmosferos fizines savybes.
„Visą pranešimą galite rasti Amerikos mokslų akademijos internetiniame puslapyje. Man sunku sklandžiai lietuviškai kalbėti. Kalbu kaip dvylikametis“, - juokėsi G.A.Paulikas.
Kelias iš Lietuvos
Palos Verdes mieste Kalifornijoje gyvenantį lietuvį LŽ kalbino telefonu. G.A.Paulikui buvo aštuoneri metai, kai su šeima 1944-aisiais išvyko iš Lietuvos. Prisiminimų knygoje „Thirteen Years, 1936-1949“ jis aprašo tuos trylika vaikystės metų, kai šeima gyveno net devyniolikoje skirtingų vietų, kol galiausiai įsikūrė Čikagoje, Ilinojaus valstijoje, JAV.
Knygos įžangoje autorius rašo, kad Paulikų šeimos kelionę per Europą prieš, per ir po Antrojo pasaulinio karo lėmė 1939 metai, kai Hitleris atplėšė dalį Lietuvos, vėliau - sovietų okupacija ir Stalino planai ištremti tūkstančius lietuvių į Sibirą. Aeronautikos inžinierius ir fizikos daktaras domisi istorija ir žemėlapiais, todėl aplankė vietas, kuriose kadaise gyveno šeima, ir į knygą, be nuotraukų, įdėjo net šešis žemėlapius.
„Dar turiu daug giminių Lietuvoje. Kai kurie gyvena Kaune, kai kurie - kaimuose Žemaitijoje, kai kurie - Šiaulių apskrityje, - vardijo iš Klaipėdos krašto, Pagėgių, kilęs G.A.Paulikas. - Juos pirmą kartą aplankėme 1995 metais, o iš viso tris sykius buvome Lietuvoje.“
Amerikietiška sėkmė
Čikagoje G.A.Paulikas baigė mokyklą ir universitetą. Ilinojaus universiteto absolventas aeronautikos inžinierius Kalifornijos universitete Berklyje apsigynė fizikos daktaro laipsnį. Vėliau dirbo, kaip pats sakė, visokius darbus, ir gerai sekėsi. 1961 metais buvo priimtas į „Aerospace Corporation“. Po šešerių metų tapo vyresniuoju mokslo darbuotoju, 1968-1981 metais vadovavo Kosmoso fizikos laboratorijai, 1989 metais buvo paskirtas šio mokslinių ir techninių tyrimų centro programų vyresniuoju viceprezidentu, 1993 metais - „Aerospace Corporation“ vykdomuoju viceprezidentu.
„Man buvo lengva - mokėjau kalbą, - paklaustas apie tokią sėkmingą karjerą, sakė G.A.Paulikas. - Mano tėvams daug sunkiau sekėsi. Pirmajai kartai Amerikoje sunku, antrajai - kur kas lengviau. Aš čia užaugau, esu amerikietis.“
Prieš dešimt metų „Aerospace Corporation“ vykdomasis viceprezidentas buvo palydėtas į pensiją garbingais apdovanojimais - JAV Nacionalinės žvalgybos tarnybos aukso medaliu ir JAV karinių oro pajėgų generolo Jameso H.Doolittle‘o premija. Apdovanojimai jam įteikti už ženklų indėlį per pastaruosius tris dešimtmečius kuriant stebėjimo iš kosmoso sistemas. Knygoje „Thirteen Years, 1936-1949“ G.A.Paulikas rašo, kad jam buvo privilegija „Aerospace Corporation“ dirbti su kiekviena nacionalinio saugumo kosmine sistema, nes jos padėjo išsaugoti taiką ir laimėti šaltąjį karą.
Buvęs „Aerospace Corporation“ vykdomasis viceprezidentas juokavo, kad dabar tinginiauja, tačiau iš tiesų ir toliau bendradarbiauja tiek su šia korporacija, tiek su JAV Nacionaline mokslų akademija.
Milda Kniežaitė
