Nuo pirmojo žmonijos kosminio starto 1957-aisiais orbitoje aplink Žemės planetą susikaupė tiek šiukšlių, kad naujų erdvėlaivių paleidimas tampa kasdien vis rizikingesnis, rašo Space.com. Šiukšlėms stebėti jau naudojami radarai ir specialūs palydovai, o jas šalinti ketinama ir lazeriais, ir kosminiais „buldozeriais“.
Erdvėje aplink Žemę, pasak NASA mokslininkų, skrieja apie 21 tūkstantį 10 cm ir didesnio skersmens objektų, dar pusė milijono yra nuo 1 iki 10 cm skersmens. Mažesnių už 1 cm žmogaus sukurtų objektų ir jų nuolaužų kosmose yra apie 100 trilijonų. Žemoje orbitoje kosminės šiukšlės skrieja 7 kilometrų per sekundę greičiu, tad bet koks susidūrimas su didesniu objektu gali būti pražūtingas.
Visų „kosminių“ šalių agentūros jau dabar atidžiai stebi kosmoso šiukšles ir stengiasi naujų palydovų ir kosminių stočių paleidimui laiką, kuomet jų raketos trajektorijoje būna kuo mažiau. Nepaisant to, susidūrimų gausėja. Ypač daug žalos padarė Kinijos priešpalydovinio ginklo bandymai 2007-aisiais sunaikinę nebenaudojamą meteorologinį palydovą „Fengyun-1C“. Jo nuolaužos ir šiandien sudaro didelį pavojingą erdvėlaiviams žiedą aplink mūsų planetą.
Grėsmę kelia ir patys palydovai, kurių, ypač jau nebeveikiančių orbitoje tebėra labai daug. 2009-ųjų vasarį orbitoje aplink Žemę susidūrė senas nebeveikiantis Rusijos palydovas „Kosmos“ ir JAV ryšių tinklo „Iridium“ palydovas. Abu jie buvo sunaikinti, o jų nuolaužos dar labiau padidino orbitos užterštumą.
Nuolaužos, beje, pasiekusios žemiausią orbitos tašką, grįžta į atmosferą ir krenta ant Žemės. 1997-aisiais „Delta“ raketos antrosios pakopos nuolauža nukrito Oklahomos valstijoje ir pataikė į vietos gyventojos Lottie Williams petį.
Dėl kosminių skrydžių ir mūsų pačių saugumo tenka galvoti, kaip išvalyti kosmoso šiukšles.
Vienas sprendimų yra naudoti galingą antžeminę lazerių patranką. Pasak jos kūrėjų, koncentruotas dviejų valandų švitinimas lazeriu gali išstumti iš pavojingos orbitos (bet ne sunaikinti) apie 5 kg svorio objektą.
Kiti gi siūlo naudoti specialų lėktuvą su elektromagnetinių laukų generatoriumi, kuris galėtų iš žemosios orbitos „išstumdyti“ smulkesnes nuolaužas.
Galiausiai šiukšlių surinkimui ir šalinimui galima panaudoti ir specializuotus palydovus. Kuriamas modelis, galintis automatiškai keliauti nuo vieno pavojingo objekto prie kito, sunaudodamas mažiausią galimą kuro kiekį. Tačiau net „taupus“ tokio palydovo modelis kainuos daug milijonų...
