kosminės šiukšlės

Japonijos kosmoso tyrimų agentūra (JAXA) netrukus išbandys naują šios šalies mokslininkų parengtą priemonę aplink Žemę skriejančioms kosminėms šiukšlėms surinkinėti. JAXA planuoja vasario 28 dieną paleisti į kosmosą nedidelį palydovą su specialiu tinklu, supintu iš trijų plieno ir aliuminio gijų.

JAV pirmauja pasaulyje pagal veikiančių kosminių aparatų, skriejančių aplink Žemę, skaičių, o Rusija tapo pasauline lydere pagal vadinamųjų kosminių šiukšlių (nefunkcionuojančių kosminių aparatų, jų fragmentų ir panaudotų raketinių pakopų) skaičių, pranešė Rusijos nauienų agentūra „Interfax“. Ji remiasi Rusijos Centrinio mašinų gamybos mokslinių tyrimų instituto specialistų atlikto tyrimo duomenimis.

Pirmasis Ekvadoro palydovas „NEE-01 Pegaso“ ketvirtadienį susidūrė su sovietų laikais paleistos raketos nešėjos fragmentais. Skirtingai nei buvo manyta anksčiau, palydovas nebuvo sunaikintas. Smūgis nebuvo tiesioginis, kalbama tik apie susilietimą, taigi dar yra vilčių, kad palydovas išliks darbingas. Mažasis palydovas „NEE-01“ buvo sukurtas projekto „CubeSat“ įgyvendinimo metu, jo matmenys sudaro 10 x 10 x 75 cm, svoris – 1,2 kg.

Nuo pirmojo žmonijos kosminio starto 1957-aisiais orbitoje aplink Žemės planetą susikaupė tiek šiukšlių, kad naujų erdvėlaivių paleidimas tampa kasdien vis rizikingesnis, rašo Space.com. Šiukšlėms stebėti jau naudojami radarai ir specialūs palydovai, o jas šalinti ketinama ir lazeriais, ir kosminiais „buldozeriais“. Erdvėje aplink Žemę, pasak NASA mokslininkų, skrieja apie 21 tūkstantį 10 cm ir didesnio skersmens objektų, dar pusė milijono yra nuo 1 iki 10 cm skersmens.

Kosmose sprogus viršutinei Rusijos raketos pakopai, susidarė 500 dalių kosmoso šiukšlių debesis, kuris gali kelti grėsmę Tarptautinei kosminei stočiai. „Briz-M“ raketos pakopa sprogo spalio viduryje, praėjus dviem mėnesiams po nesėkmingo telekomunikacijų palydovų paleidimo. „Šiuo metu yra apie 500 nuolaužų gabalų, susidariusių suirus „Briz-M“ viršutinei pakopai“, – „Interfax“ naujienų agentūrai teigė šaltinis kosmoso pramonėje.

Rugpjūčio 7 dieną nesėkmingai „Roskosmos“ paleisti du Žemės palydovai, po „Briz-M“ raketinės pakopos variklių gedimo tapę kosminėmis šiukšlėmis, gali nukristi bet kuriame Žemės plote, išskyrus Šiaurės šalis ir Pietų Ameriką. Apie tai pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi neįvardintu šaltiniu Rusijos kosminėse pajėgose. Pasak šaltinio, šiuo metu nevaldomi palydovai „Ekspress-MD2“ ir „Telkom 3“ skrieja orbita, kurios posvyrio kampas yra 49,9 laipsniai.

Tarptautinės kosminės stoties (TKS) komanda pasinaudojo evakuacijos kapsulėmis, kad išvengtų susidūrimo su šalia praskriejusiomis kosminėmis šiukšlėmis, praneša BBC. Pavojų sukėlė Rusijos raketos nuolaužos, kurios buvo aptiktos penktadienį. Buvo nuspręsta, kad jau per vėlu perkelti TKS į kitą vietą. JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA) pranešė, kad nuolaužos nebuvo taip arti, kad galėtų sukelti rimtą pavojų, bet atsargumo priemonių imtis buvo būtina.

Žemoji Žemės orbita neseniai sulaukė nemokamos pavasarinės švarinimosi akcijos. Ir dėl to reikia padėkoti Saulei. Paaiškėjo, kad pastaraisiais metais padidėjęs Saulės aktyvumas pašalino kai kurias palydovų nuolaužas, susitelkusias šiame regione, taigi jis tapo saugesnis kitiems palydovams ir astronautams, praneša NewScientist.com. 2013 metais Saulė pasieks 11 metų aktyvumo viršūnę – Saulės maksimumą.

Gali būti, jog trys Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) esantys astronautai turės persikelti į Rusijos kosminio aparato kapsules dėl šalia turėsiančio praskrieti 2007 metais sunaikinto Kinijos palydovo, informavo JAV nacionalinė aeronautikos ir kosmoso agentūra (NASA), praneša „RIA Novosti“. Manoma, kad palydovo nuolauža praskries rizikingai arti TKS.

Net jei į Žemę nukritęs 6 tonų NASA palydovas ir nepadarytų rimtesnės žalos, jos gali nepavykti išvengti sugįžtant kitam kosminiam aparatui. Atgyvenęs vokiečių kosminis teleskopas ROSAT ant Žemės turėtų nukristi spalio pabaigoje, o tikimybė, kad jis pridarys nuostolių ar sužalos žmones, yra dar didesnė, rašo NewScientist.com. Kol kas tiksliai nežinoma, kur tiksliai nukris NASA Aukštesniosios atmosferos tyrimų palydovas (angl.

JAV mokslininkai įspėjo kosminių tyrimų agentūrą NASA, kad vadinamųjų nuolaužų kosmoso erdvėje kiekis pasiekė kritinį tašką, praneša BBC. Pasak Nacionalinės tyrimų tarybos, nuolaužos gali pažeisti erdvėlaivius ar sugadinti vertingus palydovus. Raginama imtis tarptautinių veiksmų dėl šių nuolaužų tvarkymo ir atlikti daugiau tyrimų dėl galimybės dislokuoti didelius magnetinius tinklus ar skėčius. Kosmoso erdvėje yra įvairių skeveldrų bei palydovų nuolaužų.

2015 m. į kosmosą turėtų pakilti naujas dvivietis Rusijos kosminis laivas „Rusj", skirtas kosminėms šiukšlėms iš orbitos surinkti ir sugedusiems palydovams remontuoti. Naujos kartos kosminį laivą kuria Rusijos raketinė – kosminė korporacija „Energija", pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Pasak jos šaltinių korporacijoje, jį bus galima naudoti meteorologinių ir Žemės paviršiaus stebėjimams skirtų palydovų techniniam aptarnavimui.

Balandžio mėnuo – švaros metas. Panašu, jog ne tik ant žemės, bet ir danguje. Pastaruoju metu girdėjome ne vieną originalų būdą, kaip būtų galima išvalyti orbitoje aplink mūsų planetą besikaupiančias nuolaužas, vadinamas kosminėmis šiukšlėmis. Buvo pasiūlymų jas gaudyti tinklais arba sudeginti spinduliniais ginklais. O štai Navalio tyrimų laboratorija siūlo kiek lengviau įgyvendinamą, tačiau neigiamais šalutiniais efektais pasižymėti galintį švarinimosi kosmose metodą.

Pasiūlytas būdas, kaip būtų galima su ant Žemės paviršiaus esančiu lazeriu pašalinti kosmines šiukšles. Šis naujas būdas negalėtų drastiškai pagerinti esamos blogos situacijos, tačiau juo būtų galima pasinaudoti norint apsaugoti kosmines stotis ir erdvėlaivius nustumiant nuo jų smulkesnes šiukšles. Sistema naudotų vidutinės galios lazerinį spindulį, į kosmosą nukreiptą per 1,5 m teleskopą. Fotonų sukuriamas slėgis šiukšles iš žemos Žemės orbitos švelniai nustumtų toliau.

JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA) svarsto galimybę įvairių Žemės orbitoje esančių šiukšlių kiekį mažinti pasitelkiant vidutinės galios lazerius. Jau dabar orbitoje esantys įvairūs nenaudojami palydovai, jų liekanos bei nuolaužoskelia pavojų kosminiams skrydžiams, o padėtis tampa dar prastesnė, kuomet kosminės šiukšlės susiduria ir subyra į daugybę smulkesnių objektų, rašo „Wired“. Pavyzdžiui, 2009 m. orbitoje apie 24 tūkst.

Japonijos kosmoso agentūra, bendradarbiaudama su žvejybinių tinklų gamintoja, gaudys ir šalins kosmines nuolaužas iš Žemes orbitos. Kosminis žvejybos tinklas nusidrieks keletą kilometrų. Jis bus pagamintas iš plonos metalinės vielos. Kai jis susems kosmoso nuolaužas, jos bus įelektrinamos. Tuomet Žemės magnetinis laukas ims jas traukti ir galiausiai jos sudegs Žemės atmosferoje, praneša „Telegraph“. „Magnetiniame lauke juda krūvį turintis objektas.

Rusijos misijų valdymo centras nusprendė antradienį manevruoti Tarptautinę kosminę stotį (TKS), kad būtų išvengta susidūrimo su kosmoso nuolaužomis. „Priimtas sprendimas pakoreguoti TKS skriejimo orbitą. Varikliai bus įjungti 14.25 val. Maskvos laiku (13.25 val. Lietuvos laiku)“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ teigė misijų valdymo centro atstovas spaudai. TKS pakelti į maždaug 500 metų aukščiau esančią orbitą prireiks 180 sekundžių, teigė jis.

Helio balionai naudojami įvairiems daiktams pakelti, tačiau jie gali pasitarnauti ir norint į Žemę sugrąžinti atgyvenusius palydovus, teigia inžinieriai. Nebenaudojami palydovai kelia grėsmę kitiems aplink Žemę skriejantiems kosminiams prietaisams. 2009 metais vienas jų pasimaišė dar veikiančio palydovo kelyje. Per susidūrimą sunaikinti abu palydovai, o kosmose pasklido tūkstančiai naujų šiukšlių dalių, rašo „NewScientist.

Po 3 metų Europos kosmoso agentūrai priklausantis didžiausias civilinės paskirties Žemės palydovas taps pavojingiausia „kosmine šiukšle“. Žemės stebėjimams skirtas aštuonių tonų masės „Envisat“ palydovas, specialistų vertinimais, turėtų tapti didžiausią susidūrimo pavojų Žemės orbitoje per artimiausius 150 metų kelsiančiu kosminiu objektu, pranešė „Space.com“. 2002 m. paleistas „Envisat“ iki šiol yra didžiausias nekarinės paskirties Žemės palydovas.

Australijos bendrovė pranešė sukūrusi automatinę lazerinę stebėjimo sistemą, apsaugančią dirbtinius Žemės palydovus ir kosminius laivus nuo susidūrimo su kosminėmis šiukšlėmis. Pasak bendrovės „Electric Optic Systems“ atstovų, į kosmosą nukreipti antžeminiai lazeriai galės automatiškai aptikti ir sekti aplink Žemę skriejančias 10 centimetrų skersmens ir didesnes kosmines šiukšles – daugiausia palydovų nuolaužas – taip apsaugodami astronautus ir kosminius aparatus, praneša „Physorg.

Kosminių šiukšlių kiekis žemojoje Žemės orbitoje pasiekė kritinę ribą: kyla pavojus, jog po eilinio susidūrimo gali prasidėti nevaldoma grandininė reakcija, turėsianti labai sunkių padarinių, perspėja Pentagonas.