Japonijos kosmoso agentūra, bendradarbiaudama su žvejybinių tinklų gamintoja, gaudys ir šalins kosmines nuolaužas iš Žemes orbitos.
Kosminis žvejybos tinklas nusidrieks keletą kilometrų. Jis bus pagamintas iš plonos metalinės vielos. Kai jis susems kosmoso nuolaužas, jos bus įelektrinamos. Tuomet Žemės magnetinis laukas ims jas traukti ir galiausiai jos sudegs Žemės atmosferoje, praneša „Telegraph“.
„Magnetiniame lauke juda krūvį turintis objektas. Pagal fizikos dėsnius, atsiras jėga, kuri pakeis jo orbitą“, – aiškina buvęs JAV oro pajėgų orbitos analitikas Brianas Weedenas.
Nors B. Weedenas ir nežino specifinių Japonijos kosmoso agentūros kuriamo žvejybos tinklo detalių, kosmoso nuolaužų ekspertas teigia, kad toks kosmoso švarinimo nuo šiukšlių planas yra svarstytinas, rašo msnbc.com.
Anot jo, didžiausia šios koncepcijos naujovė – išspręsta kuro problema. Aparatui nereikės turėti kuro, pakaks surasti būdą, kaip generuoti elektrą, o tokiuose aukščiuose tai lengva padaryti naudojant saulės plokštes.
Žmonių vykdomai veiklai kosmoso šiukšlių keliama grėsmė nuolat auga. Praeityje ir Tarptautinei kosminei stočiai, ir NASA daugkartiniams erdvėlaiviams teko keisti kursą, norint išvengti susidūrimų. 2009 metų JAV ir Rusijos palydovų susidūrimas dar paryškino būtinybę ieškoti efektyvių būdų kosmosui išvalyti.
Saugaus pasaulio fondo 2010 metais parengtoje kosmoso saugumo ataskaitoje kosmoso nuolaužos įvardijamos kaip didžiausia problema. Šiuo metu JAV kariuomenė seka 21 tūkst. didesnių nei 10 centimetrų objektų, esančių Žemės orbitoje. Iš jų tik 1 tūkst. yra veikiantys palydovai. Likusieji – nebeveikiantys palydovai, raketų dalys ir kitos šiukšlės.
Šios šiukšlės pakankamai didelės, kad sunaikintų bet ką, į ką tik atsitrenks, teigia B. Weedenas. Nustatyta, kad yra dar apie 300 tūkst. 1–10 centimetrų dydžio nuolaužų, tačiau jos nuolat nesekamos. Dauguma šių nuolaužų skrieja orbitoje kartu su veikiančiais palydovais ir kitais kosminiais aparatais.
Žvejybos tinklas ir kitos idėjos – pirmosios bendros pastangos pašalinti pavojingas kosmoso šiukšles. Tačiau mokslininkai ir inžinieriai dar turi sugalvoti, kaip jas iš tikrųjų sugauti. Šiuos nuolaužos gali tapti nevaldomos arba dėl ilgalaikio radiacijos poveikio suirti nuo paprasčiausio prisilietimo. Kai kuriose jų gali būti nesunaudoto raketinio kuro, kuris gali sukelti sprogimą.
Tad tokias šiukšles rinkti, pavyzdžiui, mechanine ranka, yra labai sudėtinga, jei iš viso įmanoma. „Tarkime, nuolaužos gabalas sukasi. Pirmiausiai teks jį sustabdyti, nes kitaip jis gali tiesiog nuplėšti ranką“, – aiškina B. Weedenas.
Anot jo, Japonijos kosmoso agentūros kartu su kompanija „Nitto Seimo Co“ kūrimas tinklas yra vienas iš būdų, kaip išspręsti kosmoso šiukšlių surinkimo problemą. Tarp kitų sumanymų – saulės burėmis varomi kosminiai aparatai, kurie prisitvirtina prie nuolaužų, išveda jas iš orbitos, kur jos sudega Žemės atmosferoje.
Daugelis tokių idėjų vis dar yra ankstyvoje planavimo stadijoje, pažymi B. Weedenas. Nė viena jų kol kas nebuvo išbandyta. „Kitas svarbus klausimas, kas už tai sumokės. Ekonominis klausimas yra reikšmingas ir susijęs su kai kuriais politiniais ir teisiniais klausimais“, – pastebi ekspertas.
Visų pirma, palydovai priklauso tam, kas juos paleidžia. Iš esmės tai yra suvereni teritorija. Tad jei, pavyzdžiui, prancūzų švarinimosi kosmose misija pagriebia Rusijoje pagaminto aparato nuolaužą, kyla teisinis nacionalinio suvereniteto pažeidimo klausimas.
Politikos ekspertai jau siūlo idėjas, kaip būtų galima sumokėti už kosmoso išvalymą. Vienas iš svarstomų variantų – „superfondas“, panašus į tą, kuriame kaupiami pinigai pavojingiems atliekų aikštelėms JAV tvarkyti. Kitas pasiūlymas – užstato programa, panaši į taikomą tarai, į kurią pilstomi gėrimai.
„Tiesiog sumoki 10 proc. užstatą, nors jis greičiausiai turės būtų didesnis, kai paleidi palydovą. Kai jo orbitoje nebeliks, įmoką atgausi“, – teigė B. Weedenas.
Kad ir kokia technologija bus pasirinkta ir kad ir kas už tai sumokės, svarbu, anot eksperto, kad kosmoso valymas prasidėtų jau iki 2020 metų.
