Izraelio mokslininkai sukūrė algoritmą, kuris analizuoja Biblijos žodžius ir jų pasiskirstymą, taip pateikdamas užuominų apie Šventojo Rašto autorius.
Ne, tai nėra „Da Vinčio kodas“ ar kokia paslaptinga pranašystė. Tyrėjai sukūrė metodą, padedantį nustatyti, kokiu stiliumi parašytos skirtingos Senojo Testamento arba Penkiaknygės dalys, praneša „Discovery News“.
Tai nepadės nustatyti, kiek autorių Bibliją rašė, tačiau du mokslininkų nustatyti skirtingi stiliai – kunigiškas ir ne kunigiškas – iš esmės sutampa su specialistų nuomone, tai rodo, kad šie skirtumai nėra atsitiktinumas.
Algoritmas teksto dalyse lygina sinonimų rinkinius ir „funkcinius“ žodžius, pavyzdžiui, prielinksnius. Tuomet jis tyrinėja labiausiai paplitusių žodžių pasiskirstymą Biblijoje. Bet kokiose dviejose teksto dalyse suradęs panašius rinkinius, jis gali sugrupuoti jas pagal stilių, kuriuo jos parašytos.
Kompiuterių mokslininkas Moshe Koppelis iš Bar-Ilano universiteto, algoritmą kūrusios mokslininkų komandos narys, atkreipė dėmesį į vieną stebinantį rezultatą: žodžio „Dievas“ sinonimas tyrimui nebuvo labai svarbus. „Kai kuriuos sinonimus, kurie Penkiaknygėje yra labai svarbūs, tyrėjai pastebėjo jau anksčiau, tačiau žymiausias sinonimų rinkinys – Dievo vardai – visai nepadėjo“, – sakė jis.
Tačiau M. Koppelis priduria, kad iš viso yra apie 150 skirtingų rinkinių, taigi faktas, kad istorinės reikšmės žodis nėra toks reikšmingas, neturėtų stebinti.
Norėdami išbandyti algoritmą, mokslininkai paėmė dviejų gerai žinomų Biblijos knygų – Jeremijo ir Ezekielio – ištraukas ir jas bet kaip sumaišė. Algoritmas sugebėjo jas atsiskirti 99 proc. tikslumu, o tai parodė, kad metodas veikia.
Be to, paaiškėjo, kad algoritmas gali labai pagreitinti tekstų lyginimo darbą, naudodamas kriterijus, kurie nėra tokie priklausomi nuo interpretacijų. Algoritmas gali ignoruoti patį pasakojimą ar tai, ką tuo pasakotojas „norėjo pasakyti“. Jis taip pat gali užfiksuoti sunkiau pastebimus žodžių pasiskirstymo ir jų naudojimo pokyčius, mat jis vienu metu gali tikrinti šimtus sinonimų rinkinių.
M. Koppelis pabrėžia, kad algoritmas negali tiksliai nustatyti, kiek autorių parašė (ar neparašė) Bibliją, tačiau jis gali pasakyti, kuriose vietose keičiasi stilius. Vien tai gali paskatinti diskusijas apie autorystę.
Dabartiniai ekspertai Penkiaknygę dalina į du rašymo stilius – kunigišką ir nekunigišką. Daugelyje vietų algoritmas tekstą padalino lygiai taip pat, o tai leistų manyti, kad toks skyrimas yra teisingas.
Tačiau egzistuoja vienas didelis „bet“: tyrėjai turi algoritmams nurodyti, į kiek stilistinių „šeimų“ jie nori padalinti analizuojamą tekstą. Padalinus į dvi, gautas rezultatas iš esmės sutapo su specialistų nuomone, tačiau padalinus į daugiau nuo šio rezultato nukrypstama.
