Nors kol kas daugiausia žinių apie bandymus įsilaužti į slaptas informacines sistemas ateina iš JAV, pamažu tuo ima rūpintis ir kitos valstybės, pavyzdžiui, Rusija. Kol kas aiškaus strateginio plano, kaip kovoti su šiuo reiškiniu, dar nėra, tačiau JAV pamažu planuojamos naujos tendencijos - vietoj bausmių įsilaužėlius samdyti dirbti.
Per paskutinius pusę metų Pentagonas išleido 100 mln. dolerių gynybai nuo kiberatakų. Jų buvo labai įvairių - nuo paauglių, laikančių save hakeriais, išsidirbinėjimų, iki tikrai rimtų, keliančių pavojų nacionaliniam saugumui.
Tačau šios bėdos jau aktualios ne tik JAV. Rusijos Federalinio saugumo tarnybos generolo pulkininko Aleksejaus Sedovo nuomone, netolimoje ateityje tarptautiniai kiberteroristai gali kėsintis į Rusijos valstybinių institucijų ir privačių bendrovių informacinius tinklus. Teroristų taikiniu gali tapti įmonių ir organizacijų tinklai, kurie yra susiję su antikrizinės infrastruktūros valdymu.
Be to, pasak A. Sedovo, neatmetama galimybė, kad tarptautiniai nusikaltėliai gali siekti užvaldyti naujausias Rusijos technologijas ir masinio naikinimo ginklus, rengti teroro aktus. Jam pritaria Rusijos Vidaus reikalų ministerijos armijos generolas Rašidas Nurgalijevas, pabrėždamas, jog kibernusikaltimų problema kiekvieną dieną tampa vis labiau aktualesnė.
Ką bandoma daryti, kad šios atakos nesibaigtų tikra katastrofa? Egzistuoja kai kurios tarptautinės organizacijos, kurios seka atakų tendencijas. Viena iš jų, Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija, kovai su kibernusikaltimais neseniai surengė didelio masto operaciją, pavadintą „Proxy“. Ji buvo skirta baudžiamojo pobūdžio elektroniniams ištekliams aptikti ir sunaikinti. Visgi tokie pavieniai „reidai“ problemos iš esmės nesprendžia.
Tokiame kontekste atrodo, jog visai logišką žingsnį žengė bendrovė „General Dynamics Information Technology“, praėjusį mėnesį išplatinusi pranešimą, kuriame skelbia, kad ieško bendradarbių, išmančių hakerių veikimo taktiką ir motyvus, galinčių nuspėti atakas ir užkirsti joms kelią, numatydami silpnąsias įsilaužėlio vietas.
Kitaip tariant, „įvairaus plauko“ programišiams ne tik atsirado galimybė visai legaliai užsiimti juos dominančia veikla, bet ir užsidirbti.
Ši taktika gali pasiteisinti - niekas geriau neišmano įsilaužėlių strategijos už juos pačius. Tad nekeista, jog JAV gynybos ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad iki 2011 metų samdomų kompiuterių specialistų skaičius turėtų padaugėti trigubai. Ne tik privačiose, bet ir valdiškose institucijose.
