Kiek gi čia to mėnulio danguje? Rutuliukas – ir tiek. Geriausiu atveju, pusėtino dydžio blynas palei horizontą. Tačiau mes labai dažnai pamirštame: Mėnulis – toli gražu ne toks jau ir mažas.
Regimoji Mėnulio disko pusė yra tokia didelė, kad jai uždengti reikėtų Europos žemyno. O bendras Mėnulio paviršiaus plotas – milžiniškas: jo teritorija prilygtų visos Europos, Kinijos, JAV, Brazilijos ir PAR teritorijų sumai.
Sveria Mėnulis net 81 kartą mažiau nei Žemė. Tačiau Saulės sistemoje Mėnulis yra didžiausias palydovas, jo dydį lyginant su planeta, kurią jis lydi. O absoliučioje Saulės sistemos mėnulių įskaitoje mūsų Mėnulis užima penktąją vietą – po Ganimedo, Titano, Kalistos ir Ijo. Už mūsų Mėnulį šiek tiek mažesnė net garsioji nykštukinė planeta Plutonas.
Jei Mėnulis skrietų 370 km atstumu (tiek nuo Žemės nutolusi Tarptautinė kosminė stotis, TKS), išskirtiniais Mėnulio kraterių vaizdais pasigėrėti negalėtume – palydovą sudraskytų Žemės gravitacija, nes jis būtų arčiau planetos nei leidžia Rošo riba. Tačiau daugelis žino, kad Mėnulis yra ne mažiau nei už 380 tūkst. km. Lėktuvu tiek nuskristume per 28 paras. Net ir skrendant šių dienų erdvėlaiviais, iki Mėnulio tektų keliauti mažiausiai dvi paras.
Ar didelis Mėnulis? Viskas priklauso nuo to, kaip įsivaizduojame sąvoką „didelis“. Šalia Saulės sistemos dujinių planetų jis – akmenukas. Tačiau šalia Mėnulio atsidūręs Everestas būtų ne didesnis už trupinėlį.
