Istorine svarba Gutenbergo spausdinimo mašinai prilygstantis 3D spausdintuvas šiandien keičia mūsų ateitį. Nors 3D spausdinimas naudojamas jau 30 metų, sparti šios technologijos pažanga tik dabar sukėlė sujudimą ir įkvėpė kai kurias didingas prognozes. Apie jas pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ gruodžio mėnesio numeryje.
Žaibiškai tobulėjančios trimačio spausdinimo technologijos beveik kas savaitę stulbina naujais pasiekimais. Pasinaudojus 3D spausdintuvu jau spausdinamos raketų variklių dalys, šokoladinės figūrėlės, pistoletų kopijos, dizainerių kurti saulės akiniai, valtys, net greitas dvivietis automobiliukas, olandiškas namas ant vandens ir net bioninis ausies prototipas. NASA taip pat išbando šį spausdintuvą Tarptautinėje kosminėje erdvėje: norima išsiaiškinti, ar ilgai trunkančio skrydžio metu juo galima gaminti patiekalus, įrankius ir atsargines dalis.
Kompanija „Airbus“ numato, kad apie 2050 m. iš 3D spausdintuvu atspausdintų detalių bus įmanoma surinkti visą lėktuvą, o „General Electric“ jau naudoja šiuos spausdintuvus reaktyvinių variklių kuro purškimo antgaliams gaminti.
„Deja, esama milžiniško ir galbūt neperžengiamo atotrūkio tarp to, ką galima atspausdinti labai sudėtingais komerciniais spausdintuvais, ir to, ką įmanoma pagaminti namų spausdintuvu. 3D spausdintuvas veikia panašiai kaip įprastas spausdintuvas. Tik, užuot naudojęs rašalą, jis „spausdina“ iš plastiko, vaško, dervos, medžio, betono, aukso, titano, anglies pluošto, šokolado, net iš gyvo audinio. 3D spausdintuvo purkštukai prideda medžiagas sluoksnį po sluoksnio; jos gali būti iš skysčių, pastos ar miltelių. Kai kurios sukietėja pačios, kitas sulydo šviesa arba karštis“, – rašoma „National Geographic Lietuva“ spausdinamame straipsnyje.
Turint idėją dabar užtenka kompiuterine dizainui skirta programa sukurti trimatį objekto brėžinį ir leisti komercinei 3D spausdinimo bendrovei atlikti visą likusį darbą. Kadangi produkto charakteristikas galima lengvai keisti vos prisėdus prie klaviatūros, ši technologija ypač patogi ribotoms gaminių serijoms, prototipams ar vienkartiniams gaminiams kurti. Būtent tokiu principu buvo sukurtas dviem trečdaliais sumažintas 1964 m. laidos „Aston Martin DB5“ automobilio modelis, kuris buvo susprogdintas filmo apie Džeimsą Bondą kulminacinėje scenoje.
„Kadangi 3D spausdintuvai objektą kuria po truputį, įšvirkšdami medžiagą tik ten, kur reikia, jais galima pagaminti geometriškai sudėtingus objektus, kurių nepadarysi naudodamas šabloną. Be to, 3D produktai dažnai lengvesni nei išlieti, bet tvirtumu jiems nenusileidžia. Šia technologija taip pat galima pagaminti itin sudėtingų formų vientisus objektus, tokius kaip „General Motors“ titaniniai kuro purškimo antgaliai, paprastai surenkami iš mažiausiai 20 detalių“, – informuojama straipsnyje.
Dėl tokio tikslumo įmanoma padaryti ir tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Harvardo universiteto mokslininkų komanda atspausdino kraujagyslių priraizgytą gyvą kūno audinį. Tai lemiamas žingsnis kelyje į žmogaus organų, atspausdintų iš paciento ląstelių, persodinimą.
