national geographic lietuva

Vis daugiau sužinant apie troškimus, kurie skatina žalingus žmonių įpročius, smegenų veiklą tiriantys mokslininkai turi ir blogų, ir gerų žinių. Blogoji žinia ta, kad priklausomybės nuo narkotikų, tabako, alkoholio ar lošimų gali būti kur kas sunkiau gydomos įprastomis priemonėmis, nei manyta iki šiol. Geroji žinia ta, kad mokslininkai atranda naujų būdų, kaip tiesiogiai veikiant smegenis atsikratyti žalingų įpročių ir iki minimumo sumažinti atkritimo tikimybę.

Netikrų naujienų (angl. fake news) amžiuje klausimas, kodėl žmonės meluoja ir kodėl mes taip noriai patikime melu, tampa vis svarbesnis. Mokslinių tyrimų duomenimis, dažniausiai meluojama paauglystėje, tačiau bent kartą per dieną sumeluoja pusė visų 9–60 metų amžiaus žmonių. Apie melo priežastis ir pasekmes pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ birželio mėnesio numeryje.

Statybų bumas Londone archeologams atvėrė galimybę pažvelgti į tolimą vienos seniausių Europos sostinių praeitį. Kasant metro liniją iš žemės ištraukti tūkstančiai radinių liudija miesto istoriją nuo akmens amžiaus iki šių dienų ir jau dabar pelnytai vadinami vienu didžiausių lobių. Apie turtus, slypinčius Londono gelmėse, pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ vasario mėnesio numeryje.

Delfinai smalsūs kaip vaikai ir nuolat žaidžia. Jie naudoja įrankius, buriasi į komandas dėl bendrų tikslų, o pažindintis su priešingos lyties atstovais dažniausiai traukia dviese ar trise. Dar prieš 5 mln. metų jų smegenys buvo didesnės nei žmogaus. Šiandien mokslininkai, apsiginklavę moderniausia garso įrašymo technika bei „Google“ genijų kurtais algoritmais, stengiasi iššifruoti jų skleidžiamus garsus.

Šį mėnesį jubiliejų mini žmonijos žinių horizontus išplėtęs kosminis teleskopas „Hubble“. Nors iš pradžių jis nepadarė didelio įspūdžio, galiausiai pavyko įveikti visus jau pirmosiomis jo gyvenimo akimirkomis kilusius sunkumus ir išvengti 1,5 mlrd. dolerių kainavusios klaidos. Šiandien „Hubble“ darytos nuotraukos žavi žmoniją jau 25 metus.

Mokslininkai sako tiesą ir pateikia jos įrodymų, tačiau žmonijos tai neįtikina. Skepticizmas dėl mokslo plinta ir visuomenės nuomonės vis dažniau aiškiai išsiskiria. „Kodėl protaujantys žmonės abejoja racionaliais argumentais?“, – klausiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ kovo mėnesio numeryje. Skepticizmas dėl įrodytų mokslo tiesų – jokia naujiena, bet atsiradus internetui įvairios alternatyvios pažiūros suklestėjo.

 Sprogimų sukeltos traumos kamuoja šimtus tūkstančių karių. Šios, regis, nematomos sprogimo bangų sukeltos žaizdos palieka gilius randus kario smegenyse ir psichikoje. Apie ilgus metus ignoruotą net ir labai nestiprių sprogimo bangų pavojų ir skaudžius padarinius pasakojama vasario mėnesio žurnalo „National Geographic Lietuva“ numeryje. Vien JAV gynybos departamento duomenimis, 2001–2014 m. maždaug 230 tūkst.

Ryšys tarp kūdikio socialinės ir ekonominės padėties ir jo smegenų vystymosi – akivaizdus. Nepaisant įgimtų ir savo įvairumu pribloškiančių sugebėjimų, smegenys ir jų tolesnis vystymasis labai priklauso nuo aplinkos indėlio. Mokslininkai kaip tik dabar atranda, kaip įgimtų dalykų ir ugdymo sąveikia nulemia šį vystymąsi, – skelbiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.

 Ryšys tarp kūdikio socialinės ir ekonominės padėties ir jo smegenų vystymosi – akivaizdus. Nepaisant įgimtų ir savo įvairumu pribloškiančių sugebėjimų, smegenys ir jų tolesnis vystymasis labai priklauso nuo aplinkos indėlio. Mokslininkai kaip tik dabar atranda, kaip įgimtų dalykų ir ugdymo sąveikia nulemia šį vystymąsi, – skelbiama žurnalo „National Geographic Lietuva“ sausio mėnesio numeryje.

Istorine svarba Gutenbergo spausdinimo mašinai prilygstantis 3D spausdintuvas šiandien keičia mūsų ateitį. Nors 3D spausdinimas naudojamas jau 30 metų, sparti šios technologijos pažanga tik dabar sukėlė sujudimą ir įkvėpė kai kurias didingas prognozes. Apie jas pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ gruodžio mėnesio numeryje. Žaibiškai tobulėjančios trimačio spausdinimo technologijos beveik kas savaitę stulbina naujais pasiekimais.

Jei manote, jog pasaulis, kuriame parazitai priverčia šeimininkus vykdyti jų įsakymus tėra filmų kūrėjų fantazijos, labai klydote. Gamtoje tokių istorijų apstu. Pavyzdžiui, parazitiniu vėžiagyviu užsikrėtęs krabo patinas tiesiog paverčiamas patele. Kovoms skirtos jo žnyplės nebesivysto, o pilvelis praplatėja, kad atsirastų vietos „gimdai“, kurią parazitas pripildo savo jauniklių kapšeliu.

Ilgą laiką manyta, kad didžiausias kada nors žemėje gyvenęs padaras – tai 12,5 metrų ilgio tiranozauras, tačiau paleontologijos vadovėlius teks perrašyti. Gigantišką Šiaurės Amerikos gyventoją tiranozaurą iš didžiausiojo ir grėsmingiausiojo gretų išstūmė Šiaurės Afrikos gyventojas – spinozauras. Nors šį padarą gaubia dar daug paslapčių, nemažai jų atskleidžiama spalio mėnesio žurnalo „National Geographic Lietuva“ puslapiuose.

Žurnalas „National Geographic Lietuva“ Kol zondai skrenda ar ruošiasi skrydžiui į kitas planetas, Žemės mokslininkai gyvybės ieško ir ją atpažinti mokosi ekstremaliausiuose savo planetos kampeliuose. Atokiame Aliaskoje esančiame Sukoko ežere ir akliname Meksikos urve dirbantys mokslininkai įsitikinę, jos gyvybę už žmonių planetos ribų pavyks surasti dar mūsų kartai, – rašoma žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje.

Afrikai į savas žemes įsileidus užsienio korporacijas, vietos gyventojai paliekami be nieko Lietuvoje verdant ginčams dėl žemės pardavimo užsieniečiams, užsienio kapitalo žemės ūkio milžinės jau kuris laikas supirkinėja tūkstančius hektarų derlingos Afrikos žemės ir iš mažųjų ūkių stumia alkaniausio planetos kontinento gyventojus. Taip siekiama Užsachario Afriką paversti vienu svarbiausių naujųjų pasaulio aruodų.

Žmonija jau dabar suvalgo daugiau užaugintos žuvies nei jautienos – ir tai tik pradžia. Manoma, kad dėl augančio gyventojų skaičiaus, didėjančių pajamų ir fakto, jog valgyti jūrų gėrybes sveika širdžiai, šios produkcijos poreikis per artimiausius 20 metų išaugs bent 35 proc. Pasaulinis natūralioje aplinkoje pagaunamų žuvų kiekis nedidėja, todėl beveik visą šią paklausą turės patenkinti ūkiuose išaugintos jūrų gėrybės.

Iš visų iškastinio kuro rūšių akmens anglys yra nešvariausios. Per metus jų sudeginama 8 mlrd. tonų ir dėl to susiduriama su vis sunkesnėmis pasekmėmis, sakoma „National Geographic Lietuva“ pranešime. Žemės atmosferoje toks CO₂ kiekis, koks yra dabar, buvo prieš 800 tūkst. metų, o anglys išskiria 39 proc. visame pasaulyje išmetamo anglies dioksido. Nuo 1950 m. iki 2010 m. vienam pasaulio gyventojui tenkanti tarša išaugo 108 proc.

Vienas paslaptingiausių ir daugiausiai klausimų mokslininkams keliančių kosminių darinių yra juodosios bedugnės. Nors pavadinimas leidžia daryti prielaidą, kad jos yra tuščios, iš tiesų juodosios bedugnės – tankiausi objektai Visatoje ir pasižymi milžiniška gravitacija. Iš sugniužusių masyvių žvaigždžių susidariusios juodosios bedugnės gali suslėgti dešimties saulių masę į Niujorko skersmens rutulį. Visgi jų kilmę tebegaubia paslaptis.

Šią savaitę VU Konfucijaus institute paaiškėjo jau trečiojo konkurso 6-11 klasių moksleiviams „Pažink .....“ finalininkai, šį kartą moksleiviai varžėsi konkurse „Pažink Kiniją“. Kauno Senamiesčio progimnazijos auklėtinis Mindaugas Dženkaitis ir Kauno VDU „Rasos“ gimnazijos mokinė Karolina Lorenschat laimėjo kelionę į Kiniją ir daugiau kaip savaitę praleis šioje šalyje.

Žurnalo „National Geographic Lietuva“ lapkričio mėnesio numeris lietuviams – istorinis. Jame pirmą kartą žurnalo istorijoje spausdinamas Lietuvos autorių straipsnis. Žilvinas Vasiliauskas, Berta Tilmantaitė ir Giedrius Dagys atskleidžia vieno iš rečiausiai apgyvendintų planetos sausumos paviršių – Evenkijos (Sibiras, Krosnojarsko sritis ties poliaračiu) ir per ją nusidriekiančio ledo kelio paslaptis. Evenkijos kraštas driekiasi 767,6 tūkst. kv.

Prieš maždaug 3,8–4 milijardus metų Žemę ištiko tai, ką mokslininkai vadina vėlyvuoju kosminiu bombardavimu: paslaptinga asteroidų ir kometų kruša apdaužė didžiąją dalį planetos paviršiaus. Mokslininkai mano, kad bombardavimas galbūt prasidėjo dramatiškai susijaukus planetų orbitoms. Prieš 4,5 mlrd. metų Saulės sistemos planetos formavosi baisiame šėle. Jos išaugo rydamos konkurenčių užuomazgas per aibę titaniškų susidūrimų – per vieną jų Žemė tikriausiai įgijo Mėnulį.

Jei ištirptų visi pasaulio ledynai, kurių Žemėje yra daugiau kaip 21 mln. km³, jūros lygis pakiltų 80,5 metro kardinaliai pakeisdamas planetos žemėlapį. Įvykiams susiklosčius pagal tokį scenarijų, neatpažįstamai pasikeistų ir Lietuvos vaizdas – šalis taptų pusiasaliu, sakoma „National Geographic Lietuva“ pranešime. Nemažą Lietuvos teritorijos dalį pasiglemžtų Baltijos jūra.

Mirtis visada šalia jų, o tam, kad išliktų, būtinas komandinis darbas. Galbūt todėl liūtai – vienintelės iš tiesų bendruomeniškos katės, gyvenančios būriais ir sudarančios sąjungas. Vis dėlto jų skaičius sparčiai mažėja. Patikimas liūtų prieglobstis liko tik Afrika, bet ir čia liūtai išnykę maždaug 80 proc. žemyno arealo. Nors laisvėje gyvenančias didžiąsias kates suskaičiuoti sunku, manoma, kad šių žvėrių liko ne daugiau nei 35 tūkst. „Per kelis pastaruosius dešimtmečius liūtų gerokai sumažėjo.

Šiandien trečdalis suaugusiųjų visame pasaulyje skundžias aukštu kraujospūdžiu, kai 1900 m. šią problemą turėjo vos 5 proc. gyventojų. 1980 m. cukriniu diabetu sirgo 153 mln. žmonių, o dabar šis skaičius išaugo iki 347 mln. Vis daugiau planetos gyventojų yra nutukę. Manoma, kad vienas iš kaltininkų, o gal ir pats svarbiausias, yra cukrus. Kodėl žmonija nesugeba atsispirti šiam kenksmingam, bet labai saldžiam viliotiniui, nagrinėjama „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio mėnesio numeryje.

Pietų Sibiro Altajaus kalnuose, maždaug 350 km nuo tos vietos, kur Rusija ribojasi su Mongolija, Kinija ir Kazachstanu, atsiskyrėlio Deniso vardu pavadintame urve, jaunas rusų archeologas 2008 m. aptiko nedidelę kaulo dalį. Žvirgždo akmenuko dydžio ir formos atplaiša, kuri pasirodė besanti primato pirštakaulio nuolauža, po poros metų privertė aiktelėti evoliucinės genetikos specialistus. „Mažytė pirštakaulio nuolauža, rasta, kaip manoma, 30-50 tūkst.

Pavojaus varpais skambina mokslininkai. Jie teigia, jog, siekdami didesnio derliaus ir gausiai tręšdami savo laukus, ūkininkai daro didžiulį neigiamą poveikį gamtai. Pavyzdžiui, nutekėjusios trąšos 2011 m. sukėlė tokį Erio ežero vandens žydėjimą, kad šis padengė net trečdalį vieno didžiausių JAV, Kanados ir viso pasaulio ežerų paviršiaus.