Afrikai į savas žemes įsileidus užsienio korporacijas, vietos gyventojai paliekami be nieko Lietuvoje verdant ginčams dėl žemės pardavimo užsieniečiams, užsienio kapitalo žemės ūkio milžinės jau kuris laikas supirkinėja tūkstančius hektarų derlingos Afrikos žemės ir iš mažųjų ūkių stumia alkaniausio planetos kontinento gyventojus. Taip siekiama Užsachario Afriką paversti vienu svarbiausių naujųjų pasaulio aruodų. Apie Afrikos dirvų užgrobimą ir vietos gyventojų padėtį pasakojama žurnalo „National Geographic Lietuva“ liepos mėnesio numeryje.
Iš tūkstančių žmonių žemes bei pragyvenimo šaltinį atima didžiulės užsienio kapitalo korporacijos ir neretai palieka skurdžiai gyvenančius afrikiečius be jokių kompensacijų. Blogiausia, jog pastarųjų veiklai ir atėjimui į šalį dažnai pritaria šalies vyriausybės. Toks scenarijus puikiai pažįstamas Mozambiko gyventojams. Šalies vyriausybė nuo seno nepaiso vietinių ūkininkų teisių į žemę ir yra palanki stambioms investicijoms. „Nuo 2007 m. kone rekordinės kukurūzų, sojų, kviečių ir ryžių kainos sukėlė pasaulinę žemės supirkimo karštinę – investuojančios korporacijos siekė išsinuomoti ar supirkti žemės plotus šalyse, kur ji yra pigi, vyriausybės sukalbamos, o į nuosavybės teises dažnai nekreipiama dėmesio. Dauguma žemės sandorių buvo sudaryta Afrikoje – viename iš nedaugelio planetos regionų, vis dar turinčių milijonus hektarų pūdymų ir pakankamai vandens drėkinimui. Šis regionas pasižymi ir didžiausiu pasaulyje „našumo atotrūkiu“: kukurūzus, kviečius ir ryžius auginantys JAV, Kinijos ir euro zonos ūkininkai iš hektaro gauna apie 6 t grūdų, o Užsachario Afrikos ūkininkai – tik pusę tonos“, – rašoma žurnale „National Geographic Lietuva“.
Užsachario Afrikos ekonomika pastarąjį dešimtmetį nuolat augo po maždaug 5 proc. per metus, pagal šį rodiklį lenkdama tiek JAV, tiek Europos Sąjungos ekonomikas. Ketvirtį šimtmečio neinvestavę į Afrikos žemės ūkį, Pasaulio bankas ir šalys donorės pagaliau ėmė tai daryti. Afrika tampa laboratorija, kurioje išbandomi nauji būdai maisto gamybai padidinti. Jei Užsachario ūkininkai naudodamiesi esamomis technologijomis sugebėtų padidinti derlių bent iki 4 t grūdų iš hektaro, jie ne tik geriau prasimaitintų patys, bet ir galėtų eksportuoti grūdus ir taip užsidirbti itin reikalingų pinigų bei padėti prasimaitinti pasauliui.
Kyla vienintelis klausimas – kas užsiims žemės ūkiu Afrikoje?
„Bado problemomis pasaulyje ir valstiečių teisėmis besirūpinančios humanitarinės organizacijos korporacijų sudaromus žemės sandorius vadina naujuoju kolonializmu ir agroimperializmu. Vis dėlto patyrę žemės ūkio plėtros reikaluose žmonės teigia, kad didžiulis privataus kapitalo, infrastruktūros ir technologijų įliejimas, kurį tokie sandoriai atneštų vargstantiems kaimo regionams, gali tapti verkiant reikalingo vystymosi katalizatoriumi – jei stambūs projektai ir smulkieji ūkininkai dirbtų kartu“, – teigiama žurnale.
Visgi, nemaža dalis skurdžiai gyvenančių gyventojų yra priešiškai nusiteikę stambiųjų korporacijų atžvilgiu. Viena to priežasčių – į šalį ateinančios ir žemes užgrobiančios didžiosios kompanijos nesilaiko duotų pažadų. Norėdami iš mažų sklypelių iškraustyti jame šeimininkaujančius afrikiečius „didieji“ vadai kaimams pažada skirti daugiau ūkininkavimui tinkamos žemės kitoje vietoje, pastatyti mokyklas, ligonines, iškasti naujų šulinių. Deja, daugelis pažadų taip ir lieka neįgyvendinti. Nors atsiranda šiek tiek darbo vietų, jos yra labai prastai apmokamos, o tie, kuriems pasiseka gauti žemės naujoje teritorijoje, neretai pamato, kad ji toli nuo namų, pelkėta ar užžėlusi.
Vienu sėkmingiausių didžiųjų korporacijų pavyzdžių galima įvardinti Mozambike esantį ir daugiau nei 1,4 tūkst. ha užimantį bananmedžių ūkį. Pastarasis yra vienas didžiausių šalies darbdavių – jame ištisus metus dirba 2,8 tūkst. darbininkų. Prasčiausiai apmokamų darbininkų atlyginimas yra 10 proc. didesnis nei minimalus šalies darbo užmokestis, o ūkio traktorių vairuotojai ir plantacijų prižiūrėtojai gauna dvigubai daugiau. Be to, šis ūkis Mozambikui padėjo iš bananų importuotojo tapti eksportuotoju. Plečiantis ūkiui, buvo išasfaltuota kelių, pastatyta mokykla ir ligoninė, iškasta šulinių, nutiesti 55 km elektros linijų.
„National Geographic Lietuva“
