Kodėl? Nes vorai yra svarbi ne tik gamtos, bet ir jūsų namų ekosistemos dalis. Be to, jie taip pat yra gyvi organizmai.
Žmonės mano, kad jų namai yra visiškai izoliuoti nuo išorinio pasaulio, tačiau tiesa tokia, kad viduje galite rasti daugybę vorų rūšių. Kai kurie vorai jūsų namuose tampa įkaltinti netyčia, o kai kurie tėra ilgai neužsibūnantys svečiai. Yra ir tokių rūšių, kurios mieliau renkasi patalpas, kur gali ramiai nugyventi savo gyvenimą ir susilaukti atžalų. Voragyviai paprastai mėgsta slėptis, o dauguma jų nėra nei agresyvūs, nei pavojingi. Jie dažnai netgi turi savo privalumų, pavyzdžiui, suvalgo kitus kenkėjus, ar net kitus vorus, rašo „The Conversation“.
Kartu su kolegomis apžiūrėjome 50 namų Šiaurės Karolinos valstijoje, kad suskaičiuotume, kiek vorų gyvena po visais šiais stogais. Vorų radome kiekviename aplankytame name. Dažniausiai pasitaikančios voragyvių rūšys buvo kilpininkai ir virpūnėliai.
Šių dviejų šeimų vorai mezga voratinklius ir laukia, kol į juos pateks auka. Tiesa, virpūnėliai kartais palieka savo voratinklius ir tyko kitų vorų teritorijose. Vaidindami, kad patys tapo auka, jie apgaulės būdu sumedžioja kitus vorus.
Nors jie yra plėšrūnai, galintys prisitaikyti prie įvairių sąlygų ir mintantys tuo, ką tik pagauna, vorai dažnai naikina kenkėjus ir net ligas nešiojančius vabzdžius, pavyzdžiui, uodus. Yra netgi atskira rūšis, vadinama šokliavoriais. Jie gyvena Afrikoje ir minta kraujo prisisiurbusiais uodais. Taigi nužudžius vorą yra ne tik atimama voragyvio gyvybė, kartu iš namų dingsta svarbus plėšrūnas.
Bijoti vorų – natūralu. Jie turi daug kojų ir dauguma jų yra nuodingi. Tiesa, daugumos jų nuodai yra per silpni, kad žmonėms sukeltų rimtą reakciją, o dažniausiai jie savo iltimis net negeba pradurti žmogaus odos. Net ir entomologai (vabzdžių tyrinėtojai) gali bijoti vorų. Yra vorų tyrėjų, kurie stebėdami šiuos nuostabius padarus ir dirbdami su jais sugebėjo įveikti savo fobiją. Jeigu pavyko jiems, pavyks ir jums.
Istorija apie arachnologę, kuri vaikystėje bijojo vorų
Vorai tikrai nenori jums pakenkti ir paprastai stengiasi vengti žmonių. Mes jiems esame pavojingesni negu jie mums. Vorų įkandimai yra ypač reti. Nors kelios rūšys, tokios kaip juodoji našlė ir rudasis atsiskyrėlis, yra žinomos dėl savo nuodų, net ir jų įkandimai yra gan retas reiškinys ir įprastai nesukelia didelių sveikatos problemų.
Tačiau jeigu tiesiog negalite pakęsti to voro savo namuose, bute, garaže ar bet kur kitur, netraiškykite jo. Verčiau jį pagaukite ir paleiskite lauke. Jis ras naują gyvenamąją vietą ir taip abi pusės liks laimingos.
