Svarstant apie klimato kaitą priimta kalbėti apie įvairių metereologinių elementų pasikeitimus. Tačiau mus supa dešimtys netiesioginių patvirtinimų, kad planetos klimatas kinta. Visur aplink galime matyti įvykius, kurie iš pirmo žvilgsnio neturi nieko bendra su klimato kaita, bet pasižiūrėjus atidžiau paaiškėja įdomių dalykų.
Mokslininkai netiesioginiams klimato kaitos įrodymams priskiria tokius faktus, kaip vis ankstėjantis pingvinų dauginimosi periodas arba visuotinis benamių kačių skaičiaus didėjimas.
Tirpstantis sniegas – briedžiai – paukščiai
Kartais iš pirmo žvilgsnio nesusijusius faktus mokslininkai išrikiuoja į loginę grandinę. Pavyzdžiui, dėl klimato kaitos sumažėjo sniego kalnų viršūnėse. Tai leido briedžiams pakilti aukščiau į kalnus ir nuėsti lapus nuo daugiau klevų ir drebulių. O tai savo ruožtu sumažino skaičių paukščių giesmininkų, kurie tradiciškai gyvena tokiuose medžiuose. O gali atrodyti, kad paukščių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, o kartu ir klimato kaita niekaip nesusiję.
Tyrimai parodė, kad šiaurės meškoms ieškant maisto tenka įveikti vis didesnius atstumus negu anksčiau. Jei anksčiau dėl šios priežasties iš bado mirdavo 18 procentų meškiukų, tai dabar – iki 45 procentų.
Atėjūnai skverbiasi į Lietuvą
Pastebima tokia tendencija, kad daugelio gyvūnų rūšių buveinės persikelia ašigalių kryptimi. Tai pastebima ir Lietuvoje. Šiltėjant klimatui pas mus persikelia naujos gyvūnų ir augalų rūšys iš pietesnių kraštų. Gamtos tyrimų centro direktoriaus, prof. Vinco Būdos teigimu, Lietuvoje atrasta ir užregistruota apie 3,5 tūkstančiai vabalų rūšių ir kasmet aptinkama po 30-40 naujų. Mokslininkai kiekvienais metais atranda apie 10 naujų drugelių rūšių. Iš svetimų pietinių platumų atkeliavusios augalų ir gyvūnų rūšys paprastai labai stiprios, gerai prisitaiko ir sparčiai plinta.
Mūsų šalies teritorijoje išplito tokios svetimžemės ir vietinėms rūšims grėsmę keliančios augalų rūšys, kaip iš Kaukazo kilęs Sosnovskio barštis, iš Šiaurės Amerikos – gausialapis lubinas. Nebe retenybė Lietuvos miškuose sutikti mangustą, kanadinę audinę ar paprastąjį meškėną.
Rekordininkė nendrinukė
Rūšių persikėlimai kartais vyksta beprecendentiniu greičiu. Atsirado ir savotiški rekordininkai. Štai nendrinukė Cettia per pastaruosius 20 metų persikraustė šiaurės kryptimi daugiau kaip 150 kilometrų. Įdomus musių pavyzdys. Tyrimų duomenimis, vaisinės musės, dažniausiai sutinkamos pietinėse platumose, pastaraisiais metais sutinkamos nuo 75 iki 100 kilometrų šiauriau.
Žmogus – taip pat biologinė rūšis, todėl ir pagal jo įpročius galima stebėti klimato kaitos įtaką. Pavyzdžiui, jei 1979 metais vieno populiariausių draustinių planetoje – Didžiojo Kanjono (JAV) – lankymo pikas būdavo liepos 4 dieną, tai dabar jis yra birželio 24 dieną. Apsižvalgykite, gal būt ir aplink jus yra netiesioginių patvirtinimų, kad mūsų planetos klimatas keičiasi.
Pagal: www.earth-chronicles.ru
