Pagrindinės klimato kaitos kaltininkės yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Klimato šilimas yra labiausiai asocijuojamas su anglies dioksidu (CO2), nors ŠESD priskiriama ir dar keletas dujų. ŠESD kiekis atmosferoje sparčiai didėja dėl žmonių ūkinės veiklos, o per pastarąjį šimtmetį šių dujų atmosferoje padidėjo trečdaliu. „Sparčiai keičiant atmosferos sudėtį atitinkamai sparčiai, tik su tam tikru pavėlavimu keičiasi ir vidutinė planetos paviršiaus temperatūra. Nuo 1880 metų vidutinė globali oro temperatūra padidėjo 0.8°C. Pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 5-tosios ataskaitos, per artimiausius 30 metų temperatūra išaugs dar 0.3 – 0.7 °C. Nors iš pažiūros šie skaičiai yra nedideli, pasikeitimai per tokį trumpą geologinį laikotarpį yra drastiški. 1983 – 2012 metų laikotarpis Šiaurės pusrutulyje buvo šilčiausias 30 metų laikotarpis per pastaruosius 1400 metų. Nors šiuo metu esantys temperatūrų pasikeitimai yra tiesiogiai pavojingi tik trapioms ekosistemoms, nykstant vienoms rūšims vyksta grandininė reakcija ir grėsmė dėl to kyla kitoms“, – teigia Aplinkos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vyr. specialistas Vaidotas Kisielius.
Pasak V. Kisieliaus, dėl besikeičiančio klimato šyla oro ir vandenynų temperatūra, tirpsta kalnų sniegas ir žemės polių ledynai. Dėl ledynų tirpsmo ir vandens šiluminio plėtimosi kyla pasaulinis vandens lygis, didėja potvynių ir visiškų apsėmimų pavojus. Vien per 1901–2010 m. vidutinis pasaulinis vandens lygis pakilo 19 cm. Nyksta nespėjančios prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių sąlygų sausumos ir vandenynų gyvūnų bei augalų rūšys. Menksta bioįvairovė, daugėja invazinių rūšių, o šiaurės kryptimi slenkasi tropinės ligos.
Klimatas šyla netolygiai, dėl to daugėja ekstremalių meteorologinių reiškinių: uraganų, potvynių, rekordiškai didelių liūčių, sausrų ir net ekstremalių šalčių. Keičiasi terminės vandenynų srovių kryptys. Dykumomis virsta derlingi žemės plotai, daugumoje pasaulio regionų ima vis labiau trūkti lengvai prieinamo gėlo vandens. Lietuvoje pažeidžiamiausias yra Baltijos jūros regionas. Nors mūsų šalis dėl palankios geografinės padėties kol kas yra laikoma viena mažiausiai klimato kaitos paveikiamų valstybių pasaulyje, su didėjančiu pagreičiu šylantis klimatas kelia grėsmę Lietuvos vandens išteklių, kraštovaizdžio, ekosistemų ir biologinės įvairovės, aplinkos oro kokybės, visuomenės sveikatos, miškų ūkio, žemės ūkio ir kitoms sritims. Globaliame pasaulyje vykstantys pražūtingi klimato kaitos padariniai atneša nuostolių, o tai ekonomiškai netiesiogiai atsiliepia visai Europai ir Lietuvai.
„Norint stabdyti klimato kaitą reikia kaip įmanoma greičiau sumažinti ŠESD išmetimus. Jie atsiranda dėl iškastinio kuro deginimo, o esminė jo deginimo priežastis yra energijos išgavimo poreikis. Energijos kiekis Žemėje nėra problema, vienintelis klausimas yra būdai konvertuoti ją į labiausiai pageidaujamą – šiluminę ir elektros energiją. Hidroelektrinės, saulės, vėjo, potvynių ir atoslūgių jėgainės generuoja elektros energiją be ŠESD išmetimų“, – sako Aplinkos ministerijos specialistas V. Kisielius.
