Žmogaus poveikis didžiulis
Daugelis iš mūsų įpratę žiūrėti į mūsų pasaulį kaip į duotybę, kur daugelyje vietų niekada negesta šviesos, parduotuvės perpildytos prekių, kurios niekam nereikalingos, o atsirasti kitame planetos pusrutulyje tampa keletos valandų klausimu. Nuo pramoninės revoliucijos pradžios žmonijos vystymasis rėmėsi iškastinio kuro (anglies, naftos, dujų), kaip pagrindinio energijos šaltinio, deginimu. Tačiau kažkuriuo momentu paaiškėjo, kad naudojant tokį energijos gamybos būdą išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Pagrindinis iš jų yra anglies dioksidas (CO2). Ir būtų keista, jei civilizacija, priskaičiuojanti jau daugiau kaip 7 mlrd. žmonių ir pagaminanti 36 mlrd. tonų CO2 per metus, nedarytų ženklios įtakos mūsų planetai. Iš tikrųjų mes keičiame Žemės atmosferos sudėtį ir klimatą kartu su ja nematytais per visus stebėjimų metus mastais.
Tenka pastebėti, kad praeityje CO2 koncentracija keitėsi paskui temperatūrą šiek tiek atsilikdama. Tai vyko dėl natūralių priežasčių: Žemės ašies pasvirimo pasikeitimai sukeldavo temperatūros pokyčius ir dėl po to sekusių biosferos (kur tuo metu nebuvo žmogaus) pokyčių keitėsi CO2 koncentracija atmosferoje. Šiandien mes stebime visai priešingą situaciją: antropogeninis poveikis klimatui mūsų dienomis yra daug stipresnis negu natūralus. Todėl didėjant šiltnamio dujų koncentracijai atmosferoje, auga jos temperatūra.
Kodėl klimatinis skepticizmas nemokslinis?
Mokslo visuomenė sutaria, kad stebimą klimato kaitą sukelia žmogaus veikla, visų pirma ŠESD išmetimai deginant iškastinį kurą. Dažniausiai minimas skaičius – 97 proc. Būtent tiek mokslininkų tyrinėja šią sritį ir skelbia recenzinius mokslinius darbus, patvirtinančius šį teiginį. Įdomus faktas, kad apie 200 stambiausių mokslo institutų įvairiose šalyse laikosi tos pačios nuomonės.
Ypatingą nerimą mokslininkams kelia faktas, kad laikui bėgant mūsų planetoje vykstančių pasikeitimų greitis didėja ir daugelis iš jų pasiekia nematytų per visą stebėjimų istoriją mastų. Dabartinė ŠESD koncentracija atmosferoje, susidariusi dėl žmogaus veiklos neturi precedentų, bent jau per pastaruosius 800 tūkst. metų ir tikriausiai 95 – 100 proc. būtent ji buvo globalaus atšilimo, stebimo nuo XX amžiaus vidurio, priežastimi. Daugiau kaip 30 proc. dėl žmogaus veiklos susidariusio CO2 absorbavo vandenynas, kas sukėlė jo parūgštėjimą. Ir tai vyksta ko gero greičiausiai per 300 mln. metų ir gresia gyvybei vandenyne. Be to planetos ledynai per 2002-2011 metus tirpo kur kas greičiau nei pastaraisiais dešimtmečiais.
Skaitykite tęsinį.
