„Tačiau Lietuva neišsiskiria iš kitų valstybių. Iš esmės, visos šalys, kuriose interneto skverbtis, informacinės technologijos pasiekia tam tikrą lygį, anksčiau ar vėliau susiduria ir su kibernetinio saugumo reikalais. Tai neatskiriama virtualaus pasaulio dalis“.
Anot pašnekovo, šiemet tik per pirmuosius tris mėnesius vien tik Ryšių reguliavimo tarnyba elektroninėje erdvėje užfiksavo per 7 tūkstančius incidentų. Tuo metu pernai metais iš viso per 25 tūkstančius.
„Tendencija tokia, kad tų incidentų skaičius nuolat didėja. Aišku, šis skaičius susijęs ir su tuo, jog stiprėja gebėjimai aptikti tuos incidentus ir dėl to, kad interneto vartojimas auga. Štai praėjusių metų pabaigoje interneto skverbtis Lietuvoje pasiekė 38,5 procento“.
Šiuo metu išskirtume jau nebe kompiuterinius virusus, kurie iki šiol sudarydavo didžiausią incidentų skaičių. Didžiausią nerimą, pasak R. Rainio, kelia informacinių sistemų užvaldymas.
„Tokie incidentai sudarė praėjusiais metais 43 procentus pažeidimų. Tai didesnio pavojaus lygio incidentai, nes informacinių sistemų užvaldymas jau reiškia galimybę vogti informaciją, tas sistemas nuotoliniu būdu valdyti ir panaudoti kitoms atakoms, platinti virusus, vadinamąjį spamą (elektroninį šlamštą)“.
Viena iš didžiausių grėsmių – vadinamieji „botneto“ (kompiuterių zombių) tinklai, kuomet virusų pažeisti kompiuteriai valdomi nuotoliniu būdu, jie apjungiami į didelius tinklus, valdomi vieno ar keleto kontrolierių Tai didelis pavojus ir tokio tipo incidentų nuolat daugėja.
„Incidentų gausėjimas nesusijęs su geopolitine padėtimi, nes tokių atakų skaičius didėja nuolat, nepriklausomai nuo vienokios ar kitokios politinės situacijos. Atakoms nesirenkamos privataus ar viešojo sektoriaus sistemos. Jeigu jos pažeidžiamos, tos sistemos ir atakuojamos“ , - sakė R. Rainys.