Darbe yra remiamasi daug kritikos susilaukusiu tų pačių autorių 2020 m. gruodžio mėnesį paskelbto išankstinio straipsnio apie tyrimą išvadomis.
Ši publikacija mokslininkų bendruomenės buvo vertinama skeptiškai. Daugelis ją pavadino „pavojinga“, nes tyrėjai nerimavo, kad ji paskatins teorijų, jog mRNR pagrindu sukurtos vakcinos gali pakeisti žmogaus DNR, radimąsi. Tačiau autoriai pabrėžia, kad jų darbo išvadose apie tokį dalyką net neužsimenama.
Vėlesni kitų tyrėjų darbai atskleidė tyrime taikytos metodikos trūkumus. Viename jų buvo aprašoma, kad viruso DNR integracija, apie kurią kalbama tyrime, greičiausiai buvo įterpta ta pačia technologija, kuri yra naudojama jai aptikti, ir iš tikrųjų nebuvo tikra integracija,
įvykstanti dėl atvirkštinės transkripcijos – DNR kūrimosi pagal RNR šabloną procesas – kaip buvo teigiama iš pradžių.
Darbui vadovavę biologijos profesoriai Rudolfas Jaenischas ir Richardas Youngas iš Masačiusetso technologijos instituto ir Whiteheado instituto pastabas išklausė, tačiau šiai kritikai prieštaravo. Komanda panaudojo tris skirtingas DNR sekoskaitos technikas, norėdami nustatyti, ar SARS-CoV-2 viruso RNR laboratorijoje galėtų būti įterpta į žmogaus genomą atvirkštine transkripcija.
Visi trys būdai parodė, kad tai yra įmanoma, ir viruso DNR kopijos buvo rastos šeimininko ląstelių genome. Viruso genetinė medžiaga buvo įterpta LINE1 tarpininkavimo mechanizmu. LINE1 elementai sudaro 17 proc. žmogaus genomo, o juose yra užkoduota atvirkštinė transkriptazė – fermentas, atsakingas už atvirkštinę transkripciją.
Nors šie rezultatai, atrodo, patvirtina pirminę hipotezę, kad SAR-CoV-2 DNR fragmentai gali būti integruoti į žmogaus genomą atvirkštinės transkripcijos būdu, reikia paminėti, kad maždaug 30 proc. integruotos viruso DNR neturėjo LINE1 atpažinimo vietos. Taigi gali būti, kad dėl ši integracija įvyksta kitokiu būdu.
Kalbant apie šio tyrimo išvadų klinikinę svarbą, dar nėra pastebėta nei vieno atvejo, kai koronavirusas būtų integravęsis į žmogaus DNR. Tačiau komanda praneša apie SARS-CoV-2 integraciją i tiek gyvų, tiek mirusių pacientų audinius.
„Svarbiausia yra tai, kad viruso genetinė medžiaga buvo aptikta pacientų audiniuose, – rašoma tyrime. – Mūsų duomenys rodo, kad kai kuriuose pacientų audiniuose didžioji dalis viruso transkripcijų atsirado dėl integruotų genų sekų. Mūsų duomenys suteikia įžvalgų apie SARS-CoV-2 infekcijos pasekmes, kurios gali paaiškinti, kodėl pacientai ir toliau gamina viruso RNR net po pasveikimo.“
Reikia tolimesnių tyrimų, siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį ligos eigai gali turėti viruso DNR integracija, taip pat suprasti kaip tai veikia kitus RNR virusus, sukeliančius, pavyzdžiui, dengės karštligę ar gripą.
