Naujausių tyrimų duomenys atskleidė, kad beveik kas penktas Lietuvos paauglys yra patyręs elektronines patyčias. Patyčių prevencijos srityje dirbantys ekspertai atkreipia dėmesį, kad ši, paauglių gyvenime vis aktualesnė problema, suaugusiems dar yra menkai pažįstama ir todėl beveik nesprendžiama, pranešė VšĮ „Vaikų linija“ atstovai.
Jau 10 metų kampaniją „Be patyčių“ vykdanti organizacija VšĮ „Vaikų linija“ Vilniuje surengė konferenciją „Virtualios erdvės iššūkiai patyčių prevencijai“, kurios metu 200-ams dalyvių buvo pristatyta dabartinė patyčių reiškinio situacija Lietuvoje, pasidalinta patirtimi ir aptarti nauji iššūkiai.
„Jau išmokstame dirbti su patyčiomis ir jų prevencija mums pažįstamose vietose – mokyklose, darželiuose, tačiau patyčios pradeda keliauti į virtualią erdvę, kur yra sunkiau atpažįstamos, pastebimos ir sustabdomos, – aktualią problemą patyčių prevencijai įvardijo „Vaikų linijos“ vadovas dr. Robertas Povilaitis. – Elektroninėms patyčioms stabdyti yra tam tikrų instrumentų, pavyzdžiui, socialiniai tinklai siūlo apsaugos priemones nuo žalingo turinio, apie netinkamą turinį internete galima pranešti į „Karštąją liniją“ specialiai elektroninių patyčių mažinimui sukurtoje internetinėje svetainėje „Draugiškas internetas“ arba galima kreiptis į „Epoliciją“. Svarbiausia, kad suaugusieji žinotų apie tokias apsaugos priemones ir, žinoma, domėtųsi, ką jų vaikai veikia virtualioje erdvėje“.
Konferencijoje pristatyti naujausi Tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos (HBSC) duomenys. Remiantis jais, du iš trijų Lietuvos mokinių yra susidūrę su patyčiomis t.y. iš jų tyčiojosi arba jie patys tyčiojosi iš kitų. Nustatyta, kad patyčių iniciatoriais ir aukomis dažniau tampa berniukai nei mergaitės: patyčias patyrė 31,2 proc. berniukų ir 27,7 proc. mergaičių. Tuo tarpu patys iš kitų dažniau linkę tyčiotis berniukai (29,8 proc.) nei mergaitės (15,3 proc.). Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad dažniausiai tyčiojamasi iš 11-13 metų mokinių, o labiausiai linkę tyčiotis iš kitų – 15-mečiai. Šiemet į šią studiją, kas ketverius metus vykdomą 44 pasaulio šalyse, pirmą kartą buvo įtraukti klausimai apie virtualias patyčias. „Tyrimas parodė, kad maždaug kas penktas vaikas Lietuvoje yra patyręs elektronines patyčias. Akivaizdu, kad šis reiškinys ateina į mūsų gyvenimą“, – pastebėjo studiją pristatęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Apolinaras Zaborskis.
Elektroninių patyčių problema aktuali daugumai pasaulio šalių – tai patvirtino ir Skandinavijos atstovės, konferencijoje pasidalijusios savo šalių patirtimi. „Patyčios iš tikro gyvenimo persikelia į virtualią erdvę. Suaugusiems sunku įsivaizduoti, ką vaikai veikia ir patiria virtualioje erdvėje, nes mūsų vaikystėje to nebuvo – mes nesuprantame, kad virtuali erdvė nėra atskirta nuo realybės“, – mintimis dalijosi Švedijos ambasadorė Lietuvoje Cecilia Ruthström-Ruin. Jai pritarė ir Norvegijos Karalystės ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė Ingrid Susanne Farner. „Elektroninės patyčios yra auganti problema ne tik Lietuvoje, bet ir Norvegijoje – juo labiau, kad vis jaunesni vaikai pradeda naudotis kompiuteriais, – teigė Lietuvoje dirbanti norvegė. – Mūsų šalyje atlikti tyrimai parodė, kad apie 70 proc. komunikacijos tarp jaunimo vyksta virtualioje erdvėje, o 90 proc. vaikų virtualioje erdvėje naudoja daug aštresnius, grubesnius žodžius nei realybėje. Tie, kurie tyčiojasi virtualioje erdvėje, dažnai nemato aukų reakcijų ir tai sumažina atsakomybės jausmą bei atitolina auką nuo agresoriaus. Dėl tokių patyčių vaikai jaučiasi nelaimingi, nesaugūs, jiems trūksta pasitikėjimo savimi, jie nesugeba sutelkti dėmesio, nebenori eiti į mokyklą ar net suserga.“
Ekspertai pabrėžė, kad norint stabdyti patyčias tiek realybėje, tiek virtualiame pasaulyje, būtinas visų suaugusiųjų įsitraukimas. „Vaikų linija“, dešimtmetį vykdydama kampaniją „BE PATYČIŲ“, yra žygio pradžioje – rezultatams dar anksti, tačiau vyksta geras procesas, apie kurį girdėjau kalbant daugelyje užsienio šalių, – tvirtino Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas teisei į sveikatą, profesorius Dainius Pūras. – Mūsų visų tikslas yra atsisveikinti su vertikalių santykių sistema bei prievartos kultūra ir pereiti į santykių sistemą, kuri pagrįsta pagarbos idėja. Turime gydyti santykius.“
