Mokslininkai sukūrė kompiuterinį modelį, kuris atskleidė, kas ištiktų mūsų planetą, jeigu kiltų branduolinis karas.
Pasaulinis badas, atšalimas, ozono sluoksnio nykimas… pasak mokslininkų, būtent tai užkluptų visus po branduolinio konflikto išlikusius Žemės gyventojus. Tikimasi, kad šis tyrimas ateityje atgrasys bet kurią tautą naudoti tokio tipo masinio naikinimo ginklus.
Šios pasekmės buvo išdėstytos moksliniame darbe „Daugiametės regioninio atominio konflikto pasekmės: pasaulinis atšalimas ir precedento neturintis ozono praretėjimas“. Jame mokslininkai pasitelkė įsivaizduojamo atominio karo tarp Indijos ir Pakistano scenarijų, kurio metu kiekviena pusė susprogdina po penkiasdešimt branduolinių užtaisų, kurių kiekvieno galia siektų 15 kilotonų. Tada, pasitelkę kompiuterinius modelius, jie nagrinėjo tokio hipotetinio karo poveikį regiono aplinkai bei visos planetos klimatui.
Šimto maždaug tokios pat galios, kaip ir susprogdintų Hirosimoje ir Nagasakyje, branduolinių ginklų panaudojimo rezultatas būtų penkių megatonų suodžių išmetimas į atmosferą. Jie visiškai uždengtų saulę. Po juodo anglies lietaus ir mirtinų oro frontų susidūrimų Žemės temperatūra pradėtų kristi. Po metų ji sumažėtų 1°C, o po penkerių – nukristų iki 1,5°C žemiau dabartinės temperatūros.
Vis dėlto mokslininkai kelia versiją, kad po konflikto praėjus 20 metų prasidėtų nežymus atšilimas (iki 0,5°C žemiau šiandieninės temperatūros). Tačiau atsirastų labai (nuo 20 iki 50 proc.) išretėtų ozono sluoksns. Jis esą pasiektų „žmonijos istorijoje precedento neturintį lygį“.
Staigus temperatūros kritimas atneštų žudančius šalčius bei sausrą, o tai sutrumpintų vegetacijos laikotarpį nuo 10 iki 40 dienų. Kiltų maisto trūkumas ir masinis badas visame pasaulyje.
Sunykęs ozono sluoksnis net iki 80 proc. padidintų į Žemės paviršių patenkančių UV spindulių kiekį, todėl likusiai žmonijos daliai smarkiai išaugtų tikimybė susirgti odos vėžiu.
Visa tai lemtų masinį planetos nuniokojimą ir galiausiai šimtų milijonų, o gal net milijardų žmonių žūtį.
Šio tyrimo autoriai tikisi, kad jų sukurtas sąlyginai mažo branduolinio karo modelis tarp dviejų kukliai apsiginklavusių valstybių – Indijos bei Pakistano – paskatins tokias supervalstybes kaip JAV ir Rusija aptarti branduolinį nusiginklavimą.
„Žinios apie 100 mažų branduolinių ginklų poveikį turėtų paskatinti daugiau nei 17 000 tokio tipo ginklų, kurie šiuo metu egzistuoja pasaulyje, sunaikinimą“, – rašo studijos autoriai.
