Vorų baimė – labai dažnai pasitaikanti fobija, kuri yra itin iracionali, nes būtent mes, žmonės, turime gerokai daugiau šansų nužudyti vorą nei šis kokiu nors būdu pakenkti mums.
Pažvelkime į kelis psichologinius tyrimus, kad galėtume suvokti, kodėl tiek daug žmonių taip bijo šių vabzdžių.
1. Senovinis priešas
Galbūt tai, kad tiek daug žmonių bijo vorų, nėra atsitiktinis dalykas.
Viena populiari teorija teigia, kad pačioje žmogaus evoliucijos pradžioje vorai iš tiesų kėlė rimtą pavojų, dėl to žmonėms ir susiformavo tokia reakcija.
Ši teorija mažų vaikų, maždaug iki trejų metų amžiaus, reakcija. Jeigu jiems parodytume du paveiksliukus – vieną su voru, o kitą su tarakonu, – voras jiems sukels daugiau neigiamų emocijų. O juk tarakonai tokie pat nemalonūs.
Ne visi sutinka su šia teorija, kai kas tvirtina, kad vorų baimė kyla iš vaikystės, ir tai vis dėlto yra įgyjama baimė. Tačiau joje yra vienas įgimtas komponentas: mes labai anksti pradedame bijoti vorų.
2. Fuuu! Didžiulis voras!
„O dieve, mūsų vonioje didžiulis voras!“
Tačiau kitiems jis toks milžiniškas neatrodo. Arachnofobams voras atrodo gerokai didesnis, nei jis yra iš tikrųjų.
Vieno iš tyrimų metu arachnofobų paprašė pažvelgti į skirtingo dydžio tarantulus ir vėliau tą dydį įvertinti. Kuo labiau žmogus bijojo vorų, tuo didesnius dydžius jis pateikdavo.
3. Vorai artinasi!
Lygiai taip pat, jei arachnofobai mato ropojančius vorus, jiems atrodo, kad vabzdžiai yra gerokai arčiau, nei yra iš tiesų.
Dar vieno tyrimo metu jo dalyviams rodė vaizdus su link jų ropojančiais vorais. Žmonėms reikėjo įvertinti, kurią akimirką vorai bus visiškai arti. Kuo labiau žmones kamavo vorų fobija, tuo trumpesnė jiems atrodė distancija tarp jų ir vabzdžių.
Vienas iš šio eksperimento autorių aiškina: „Kuo labiau žmogus bijo, pavyzdžiui, vorų, tuo labiau jie linkę mažinti realią distanciją tarp savęs ir artėjančio voro. Tame yra tam tikra prasmė: jei artėjantis objektas pavojingas, geriau spėti pasitraukti pusę sekundės anksčiau, nei pusę sekundės pavėluoti.“
Tiesa, skirtingai nuo, pavyzdžiui, buliaus, voras jūsų tikriausiai nepultų...
4. Vorų terapija
Arachnofobija atsikratyti galima pakankamai greitai.
Praėjus šešiems mėnesiams po vieno vienintelio terapijos kurso, dvylika žmonių, kurie siaubingai bijojo vorų, sugebėjo netgi paimti į rankas tarantulą.
Viena iš šioje terapijoje dalyvavusiu gydytojų pasakoja: „Žmonės galvoja, kad tarantulas gali iššokti iš narvo tiesiai ant jūsų. Kai kuriems atrodo, kad tarantulai turi blogų kėslų. Aš parodau jiems, kad tarantulas – mažas ir silpnas ir labiau galvoja apie tai, kaip pačiam pasislėpti nuo žmonių.“
5. Gydymasis namuose
Trys paprasti patarimai tiems, kas nori atsikratyti arachnofobija:
- Kreipkitės į ką nors, kas nebijo vorų ir prie vorų jaučiasi laisvai. Įrodyta, kad stebint žmogų, laisvai besielgiančių su vorais, galima atsikratyti baime ir pačiam.
- Bandykite priartėti prie voro. Tai yra tai, kas psichologijoje vadinama „poveikio terapija“.
- Garsiai balsu aprašykite savo jausmus. Išvardinkite savo baimes, tai padės jas išblaškyti.
