Per pastaruosius mėnesius Baltijos šalyse buvo suaktyvėję kibernetiniai nusikaltėliai, siekiantys išvilioti pinigus arba pavogti juos iš banko sąskaitų. Taip pat šių metų sausį suaktyvėjo virusas šifruotojas „CTB-Locker“. „Kaspersky Lab“ ekspertai pasakoja, kokį pavojų kelia tokios kenkėjiškos programos ir kaip išsaugoti asmeninius bei finansinius duomenis.
Pasak jų, šiandien virusai viliotojai (angl. ransomware), prie kurių priskiriamas ir šifruotojas „CTB-Locker“ – viena aktyviausiai besiplečiančių kenkėjiškos programinės įrangos klasių. Šie virusai dažnai platinami šlamštalaiškiais su pavojingu priedu arba nuoroda. Per pastaruosius metus programos išviliotojos evoliucionavo ir nuo paprasto ekrano blokavimo su išpirkos reikalavimu perėjo prie pavojingesnių veiksmų. Dažnai „Trojos“ virusai be vartotojo žinios šifruoja jo failus ir už iššifravimo raktą reikalauja sumokėti nemažus pinigus.
Norint apsisaugoti nuo virusų šifruotojų „Kaspersky Lab“ ekspertai rekomenduoja svarbius duomenis reguliariai kopijuoti į atminties nešyklę, paprastai nepasiekiamą įrašyti iš šio kompiuterio (pavyzdžiui, į išorinį kietąjį diską, kuris, nukopijavęs failus, iškart išsijungia). Svarbių duomenų rezervinės kopijos padeda ir iškilus kenkėjiškos programinės įrangos grėsmei, ir išsijungus įrangai.
„Svarbu turėti ir atnaujinti kompeksinę apsaugos programinę įrangą. Šios klasės virusai pridaro pakankamai didelių nuostolių, kadangi užkrėtimo atveju, net pašalinus „Trojos“ virusą, be rakto neįmanoma atkurti prieigos prie failų. Taip pat mes nerekomenduojame apgavikams mokėti už raktą, kadangi, pirmiausia, tai negarantuoja, kad duomenys bus iššifruoti, antra, tai skatins kibernetinius nusikaltėlius tęsti veiklą“, – patikslina Andis Šteinmanis, „Kaspersky Lab“ vadovas Baltijos šalims.
Bankiniai „Trojos“ virusai taip pat dažnai platinami šlamštalaiškiais, kurių tema susijusi su internetine bankininkyste. Prie laiško pridedamas dokumentas, pavyzdžiui, „Word“ formatu su pridedamu paveikslėliu, kurį paspaudus paleidžiamas kenkėjiškas kodas. Dauguma bankinių virusų taiko laisvo HTML kodo įsibrovimo į naršyklės atvaizduojamą internetinį puslapį ir mokėjimo duomenų, vartotojo įrašomų į originalias ir pridedamas internetines formas, techniką.
„Kaspersky Lab“ specialistai reguliariai fiksuoja užkrėtimo bandymus panašiomis kenkėjiškomis programomis Baltijos regione. Remiantis bendrovės statistika, per 2014 m. pagal bankinių „Trojos“ virusų skaičių Baltijos šalys atsidūrė sąrašo viduryje (Lietuva 70-oje vietoje, Latvija – 72-oje). Pagrindinė regiono vartotojų grėsmė – „Trojos“ virusai „ZeuS“ šeimos („Trojan-Spy“,„Win32.Zbot“).
„Saugantis bankinių „Trojos“ virusų svarbu laikytis bendrų IT saugumo taisyklių: būkite atsargūs paštu ar socialiniuose tinkluose gavę neaiškių pranešimų, ypač su nuorodomis ir priedais; nepereikite į finansinių organizacijų tinklalapius pagal nuorodas laiškuose; tikrinkite tinklalapio, kuriame jūs naudojate banko kortelės duomenis, reputaciją ir tikrumą. Taikykite antivirusines programas su saugių mokėjimų funkcija. Taip pat reguliariai atnaujinkite programinę įrangą, įskaitant antivirusinę apsaugą“, – pataria Andis Šteinmanis.
