• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pagal pusantrų metų vaiko elgesį mokslininkai gali pasakyti, kaip jis elgsis sulaukęs trejų, pagal trejų metų – kai jam sukaks aštuoneri ar net penkiolika. Manoma, kad net iki 50 proc. psichinių sutrikimų prasideda paauglystėje, todėl itin svarbu nuo mažens stebėti vaikų savijautą ir elgesį, sakoma Lietuvos mosklų akademijos pranešime.

REKLAMA
REKLAMA

Jei vaikas agresyvus, pernelyg aktyvus ir jam nuolat trūksta dėmesio, mokslininkų prognozės tėvų nenudžiugins. Kad vaikas pasikeistų, turi keistis aplinka. Deja, išgirdę pesimistines prognozes, tėvai dažnai reaguoja neadekvačiai ir dar labiau sustiprina problemą, užuot padėję ją spręsti.

REKLAMA

Anot Lietuvos mokslo premijos laureatės, profesorės Ritos Žukauskienės, tiriančios Lietuvos vaikų, paauglių ir suaugusiųjų psichologinę gerovę, nuo tėvų auklėjimo priklauso, kaip jaučiamės ankstyvojoje jaunystėje, sulaukę 22–24 metų. Jei paauglys dažnai mato tėvų pykčio priepuolius, abejingumą, girdi kaltinimus, net įkopęs į trečią dešimtmetį ir pradėjęs savarankišką gyvenimą, jis nesijaus gerai.

REKLAMA
REKLAMA

Žmonių psichologinę gerovę leidžia įvertinti ilgalaikiai, dešimt ir daugiau metų trunkantys tyrimai, kurie, anot prof. R. Žukauskienės, unikalūs ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Rytų Europos valstybėse. Tokie tyrimai sudėtingi: net keliolika metų tenka išlaikyti ryšį su tais pačiais tiriamais asmenimis, kurie per tą laiką gali pakeisti net gyvenamąją vietą. Duomenys laikomi vertingais, jei tyrimo metu nubyra ne daugiau kaip 6–8 proc. respondentų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Visuomenės psichologinė gerovė priklauso nuo to, kaip jaučiasi daugelis jos narių, t.y., ar stipri jų savivertė, pozityvūs ryšiai su aplinkiniais, nėra nerimo ir depresijos. Jei valstybėje maža turtinė nelygybė, daugiau socialinių garantijų, šalies ekonominė situacija turi nedaug įtakos gyventojų psichologinei gerovei.

REKLAMA

Prof. R. Žukauskienės teigimu, vertinant Švedijos moterų psichologinę gerovę, svarbu atsižvelgti, ar jos turi partnerį, vyrą ir vaikų. Tuo tarpu Lietuvos moterų psichologinei gerovei didesnės įtakos turi tokie veiksniai kaip šeimos ekonominė situacija, t.y. pajamos tenkančios vienam šeimos nariui, taip pat moters išsilavinimas, sakoma pranešime.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų