Lietuvos statistikos departamento duomenimis per paskutinius 7 metus Lietuvoje perkančių internetu padaugėjo daugiau nei 10 kartų.
Šie skaičiai rodo, kad lietuviai pradeda vertinti apsipirkimo internetu patogumą, spartą ir didesnes pasirinkimo galimybes. Tačiau savo nišą elektroninėje prekyboje atranda ir tapatybės vagys bei sukčiautojai. Pasak „Swedbank“ Atsiskaitymo kortelėmis departamento atstovo Tomo Rimkaus, daugiau nei pusė sukčiavimo su mokėjimo kortelėmis atvejų yra įvykdomi būtent operacijų internete metu. Kaip saugiai pirkti internetu ir išvengti duomenų praradimo?
Pasitikrinkite, kam patikite savo asmens duomenis
Sukčiai dažnai žmones vilioja pranešimais apie tariamai laimėtus prizus, nemokamas paslaugas arba gerai apmokamo darbo pasiūlymus. Šios nuorodos dažnai skatina pirkti ar pasirašyti sutartį kuo greičiau, todėl žmonės nespėja patikrinti, kokias nuorodas spaudžia, kur palieka asmens ir kortelių duomenis ar net prisijungimo prie elektroninės bankininkystės slaptažodžius.
Visada prieš vedant kortelės duomenis verta pasidomėti įmone, kuriai patikite savo asmeninę informaciją. Reikėtų patikrinti, ar įmonė įregistruota Juridinių asmenų registre, kada ji įkurta ir koks yra registracijos adresas, ar kontaktiniai duomenys sutampa su nurodytuoju internetinėje prekeivio svetainėje.
Jei įmonė įregistruota užsienyje, reikėtų paieškoti informacijos apie ją internete. Interneto paieškos varikliui neradus jokių įrašų su įmonės pavadinimu, verta suabejoti įmonės skleidžiama informacija ir ignoruoti jos siunčiamus pranešimus“, – pasakoja T. Rimkus.
Atidžiai peržiūrėkite pasiūlymų sąlygas
Net jei įmonė atrodo patikima, atkreipkite dėmesį, su kokiomis pasiūlymo sąlygomis sutinkate. Ar paspausdami operacijos vykdymo mygtuką, kartu nepasirašote ir abonentinės paslaugų teikimo sutarties, ar nesutinkate, kad duomenys būtų perduodami trečiomis šalims ir panašiai. „Jei kyla įtarimų dėl atsiskaitymo skaidrumo, verta informaciją persiųsti bankui“, – pataria „Swedbank“ atstovas.
Jei išsiaiškinote, kad jūsų kortelės duomenys pateko į sukčių rankas, nedelsdami susisiekite su banku, išdavusiu kortelę, ir praneškite policijai. Greitai sureagavę ne tik užkirsite kelią duomenų vagystei, bet ir apsaugosite kitus, galinčius įkliūti į sukčių spąstus.
Problemų kyla ir artimiausioje aplinkoje
Retkarčiais pasitaiko atvejų, kai žmonės nukenčia ne nuo sukčių internete, o, deja, nuo artimiausių žmonių. Senjorų ar vaikų tėvų banko ataskaitose atsiranda mėnesiniai mokėjimai už interneto žaidimus ar už greituosius kreditus. Taip įvyksta, kai vyresnieji paprašo savo atžalų sumokėti sąskaitas arba už juos atlikti pavedimus ir perduoda savo el. bankininkystės duomenis. Vaikai, ne visada suprasdami daromą žalą, pasinaudoja tais duomenimis ir atsiskaito už paslaugas internetu.
Žinoma, daugumai net nekyla klausimas, kad artimieji galėtų asmens duomenis panaudoti kitiems tikslams, tačiau verta apsidrausti nuo galimų praradimų. Anot T. Rimkaus, efektyviausia tokiu atveju apriboti kiekvieną dieną išleidžiamų pinigų sumą arba savo atžaloms užsakyti atskirą kortelę. Į ją galima pervesti tam tikrą pinigų sumą – taip apsisaugoma nuo papildomų praradimų. Kitas rekomenduotinas būdas – užsisakyti savo banke paslaugą, kai į jūsų telefoną atsiunčiama speciali SMS žinutė kiekvieną kartą, kai nurašoma nuo sąskaitos suma viršija tam tikrą limitą. Taip pavyks išvengti „nepastebėtų“ atsiskaitymų.
Bankai ir pardavėjai kartu mažina duomenų vagysčių skaičių
Pasak T. Rimkaus, didžiausia dalis visų kortelės duomenų vagysčių įvykdoma įsilaužus į interneto prekeivių duomenų bazes, kuriose, duomenų saugumo požiūriu, neretai yra saugoma perteklinė informacija apie atliktus atsiskaitymus. Tačiau tokia pasisavinta informacija sukčiams bus mažiau vertinga, jei kortelė, kurios duomenys pavogti, yra užregistruota saugių atsiskaitymų internetu užtikrinimo programoje, naudojančioje „3D Secure“ technologiją. Šiuo principu veikia „Verified by Visa“ ir „MasterCard Secure Code“ saugumo programos. Prie jų savo mokėjimo kortelę prijungusiems klientams suteikiama galimybė susikurti papildomą slaptažodį, kuris padeda bankui identifikuoti kortelės savininką ir užtikrinti, kad tik jis galėtų vykdyti mokėjimus.
„Verified by Visa“ ir „MasterCard SecureCode“ programose dalyvaujančios internetinės parduotuvės yra atitinkamai pažymėtos logotipais „Verified by VISA“ ir „Mastercard Secure Code“. „Dalį šiose programose dalyvaujančių interneto prekeivių klientų duomenų, reikalingų saugiam atsiskaitymui internetu, bankai saugo atskiroje duomenų bazėje. Net jei programišiai pasisavintų duomenis iš pardavėjo duomenų bazės, jiems liktų neprieinama ta dalis informacijos, kurią saugo bankas ir kuri yra reikalinga „3D Secure“ atsiskaitymui internete atlikti“, – sako „Swedbank“ atstovas Tomas Rimkus.
Nepaisant kylančių grėsmių asmens duomenims, atsiskaitymai kortelėmis internetu yra vienas saugiausių apsipirkimo būdų. „Jei dėl prekeivio, prekių pristatymo kompanijos klaidos ar kitų nenumatytų atvejų klientas negauna prekių, už kurias sumokėjo, jam beveik visais atvejais bus grąžinti pinigai. Tokiose situacijose kliento interesus gina bankas arba tarptautinės kortelių organizacijos“, – sako T. Rimkus. Pasak jo, ir korteles išdavę ir atsiskaitymų internetu paslaugas teikiantys bankai vadovaujasi bendromis kliento interesų gynimo taisyklėmis ir užtikrina, kad atsiskaitantieji internetu būtų apsaugoti nuo lėšų praradimo.
