„Eurobarometro“ duomenys
Europos Parlamentas reguliariai užsako visuomenės nuomonės tyrimus įvairiomis temomis. 2013 metais lapkričio – gruodžio mėnesiais buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa apie klimato kaitą. Respondentų buvo klausiama kokią vietą užima klimato kaita, kai kalbama apie pasaulines problemas; kas ES yra atsakingas už klimato kaitos švelninimą; ar respondentai imasi priemonių kovai su klimato kaita ir jei taip, kokių ir pan.
Iš viso interviu metu buvo apklausa 27 919 respondentų iš skirtingų socialinių ir demografinių grupių skirtingose valstybėse narėse. Išanalizavus atlikto tyrimo duomenis, paaiškėjo, jog pusė europiečių mano, jog klimato kaita patenka į svarbiausių pasaulinių problemų sąrašą. Dauguma ES gyventojų klimato kaitą vertina kaip rimtą problemą. Vertinimo skalėje nuo 1 iki 10, kur 10 labai svarbi problema, vidutinis ES gyventojų įvertinimas – 7,3. Respondentų nuomone kovoti su klimato kaita turėtų šalies vyriausybė, taip mano 48 proc. atsakiusiųjų. 41 proc. teigimu tą turėtų daryti verslo ir pramonės sektoriai, o 41 proc. mano, jog tai ES reikalas.
Pusė respondentų teigia, jog per pastarąjį pusmetį jie ėmėsi priemonių kovai su klimato kaita. Daugiausia piliečių rūšiavo atliekas, stengėsi pirkti mažiau vienkartinio naudojimo daiktų, pirko vietinius maisto produktus, kai tai buvo įmanoma, rinkosi naujus elektros prietaisus, nes jie energiją vartoja efektyviau, rinkosi draugiškesnes aplinkai transporto priemones nei savo automobilį bei rūpinosi savo būsto izoliacija, kad būtų sumažintas energijos vartojimas.
Lietuvių nuomonė
Lyginant Lietuvos respondentų atsakymus su visos ES, mūsų piliečiai mąsto labai panašiai, tačiau tobulėti yra kur. Lietuviai klimato kaitą įvardija kaip vieną svarbiausių pasaulio problemų. Ji atsiduria trečioje vietoje po skurdo, bado ir vandens trūkumo bei ekonominės situacijos problemų. Paprašyti įvertinti klimato kaitos problemos svarbą skalėje nuo 1 iki 10, lietuvių atsakymų vidurkis prilygsta 7. Mūsų šalies gyventojai mano, jog kovai su klimato kaita daugiausia dėmesio turi skirti šalies vyriausybė bei verslo ir pramonės sektoriai.
Trečioje vietoje atsidūrė aplinkosauginės organizacijos, taip mano net 33 proc. atsakiusiųjų. Lietuviai teigia, kad jie patys irgi turėtų imtis veiksmų kovai su klimato kaita, o tik po to paminėjo ES. Šie duomenys šiek tiek skiriasi nuo ES valstybių narių piliečių atsakymų. Tik 35 proc. Lietuvos gyventojų teigė, jog per pastarąjį pusmetį ėmėsi veiksmų kovai su klimato kaita, deja, šiuo rodikliu mes vis dar atsiliekame nuo kaimyninių šalių. Atliekų rūšiavimas, vienkartinio naudojimo daiktų mažinimas, vietinių maisto produktų pirkimas, namų izoliavimas ir alternatyvaus nei nuosavas automobilis pasirinkimas – tai metodai, kuriuos taiko Lietuvos gyventojai.
Nors daugeliu aspektų lietuvių nuomonė apie klimato kaitą yra panaši ar net sutampa su kitais ES piliečiais, vis dėlto norėtųsi, kad žmonių sąmoningumas būtų didesnis.
