Pasaulio Sveikatos Organizacija yra paskelbusi, kad „naudojantis teisingai, mikrobangų krosnelė nekelia jokios grėsmės“, rašoma BBC. Tačiau mokslininkai aiškinasi ne tik galimas grėsmes, bet ir maisto kokybę: įskaitant tai, ar mikrobangų šildymas sukelia maistinių medžiagų praradimą, ar maisto kaitinimas plastikiniuose induose gali sutrikdyti hormonų veiklą.
Praranda maistines medžiagas
Kai kurie tyrimai rodo, kad daržovės netenka tam tikrų maistinių medžiagų, kuomet yra šildomos mikrobangėje.
Pavyzdžiui, mikrobangos pašalina 97% flavonoidų – augalų junginių, turinčių priešuždegiminį poveikį, – brokoliuose. Tai trečdaliu daugiau žalos, nei padaroma verdant.
Tačiau naujas, 2019 m., tyrimas parodė, kad mokslininkai neatsižvelgė į mikrobangų poveikio aplinkybes brokoliams: kiek laiko, kokioje temperatūroje jie buvo šildomi. Pavyzdžiui, nustatyta, kad trumpai šildant brokolius (tyrimo metu buvo šildoma vieną minutę) maistingos medžiagos nėra prarandamos. Nustatyta, kad garinimas ir mikrobangų naudojimas netgi gali padidinti flavonoidų kiekį.
Jie taip pat nustatė, kad brokolių šildymas per dideliame vandens kiekyje (tokiame, kokį būtumėte naudoję norėdami juos virti) taip pat gali sumažinti flavonoidų kiekį daržovėje.
Beltsvilio tyrimų centro mokslininkas Xianli Wu BBC pasakojo, kad nėra iki galo aišku, kaip mikrobangos gali padidinti flavonoidų kiekį brokoliuose. Maža to, kiekvienos daržovės „optimalaus kaitinimo“ temperatūra ir sąlygos gali skirtis dėl skirtingos tekstūros ir maistinių medžiagų sudėties.
Kitame tyrime mokslininkai palygino įvairių daržovių fenolių (junginių, susijusių su įvairiu teigiamu poveikiu sveikatai) turinį virtose, garintose ir šildytose mikrobangų krosnelėse daržovėse. Mikrobangų krosnelėse ir garuose fenolio sumažėjo moliūguose, žirniuose ir poruose, bet ne špinatuose, paprikose, brokoliuose ar šparaginėse pupelėse. Plastiko šildymas
Dažnai šildome maistą plastikinėse pakuotėse ar induose, tačiau mokslininkai perspėja dėl tokio elgesio keliamos grėsmės. Šildomos mikroplastiko dalelės gali atsiskirti ir susigerti į maistą.
„Kai kurios plastiko rūšys nėra skirtos šildyti mikrobangomis, nes turi savo sudėtyje polimerų, kurie paverčia jį minkštu ir lanksčiu. Tačiau jis lydosi prie žemesnės temperatūros ir gali pradėti atsiskyrimo procesą, jeigu mikrobangų krosnelės temperatūra viršija 100°C“, – aiškina Vašingtono universiteto maisto gamybos profesorius Jumingas Tangas.
2011-aisiais mokslininkai įsigijo 400 plastiko dėklų, skirtų maistui laikyti ir nustatė, kad dauguma jų išskiria chemikalus, kurie gali sutrikdyti hormonus.
Ftalatai yra vienas iš dažniausiai naudojamų plastifikatorių, pridedamas tam, kad plastikas taptų lankstesnis ir dažnai aptinkamas maisto išsinešimui pakuotėse, plastikinėje plėvelėje ir vandens buteliuose. Buvo nustatyta, kad jie sutrikdo hormonus ir žmogaus metabolinę sistemą. Vaikams ftalatai gali padidinti kraujospūdį ir atsparumą insulinui, o tai gali padidinti medžiagų apykaitos sutrikimų, tokių kaip diabetas ir hipertenzija, riziką. Poveikis taip pat buvo susietas su vaisingumo problemomis, astma ir dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromu.
Ftalatai taip pat gali sutrikdyti skydliaukės hormonų veiklą, sako Leonardo Trasande, Niujorko universiteto Medicinos mokyklos profesorius. Be kitų dalykų, šie hormonai yra nepaprastai svarbūs kūdikių smegenų vystymuisi nėštumo metu.
Ftalatai yra visur – net žaisluose ar losjonuose kūnui – ir vis dar neaišku, kiek žalos jie gali padaryti. Tačiau dauguma ekspertų sutinka, kad šildant ftalatų turintį plastiką didinama grėsmė.
L. Tsarande taip pat pažymėjo, kad net nėra svarbu, kaip dažnai žmogus mikrobangėje šildo maistą plastikiniuose induose. Anot mokslininko, anksčiau buvo manoma, kad hormonų veiklos sutrikdymas priklauso tiesiogiai nuo cheminio poveikio kiekio. Tačiau, anot jo, net ir menkas sutrikdymas pridaro daug žalos, todėl „nėra saugaus poveikio lygio“.
Mokslininkai taip pat perspėja, kad šildant maistą mikrobangų krosnelėje poveikis galimas ne tik nuo paties indo, tačiau ir nuo plastikinių mikrobangės dalių: kuomet šildomas maistas kondensuojasi ant paviršių ir vėliau šis kondensatas patenka atgal ant maisto.
Geriausi būdai sumažinti riziką yra naudoti kitas medžiagas, tokias kaip keramika. Jei naudojate plastikines dėžutes, venkite tų, kurios praranda savo formą, nes senos ir pažeistos talpyklos gali lengviau skleisti chemines medžiagas. Taip pat galite patikrinti talpos gamintojų paliekamą simbolį, dažnai gaminio dugne – jeigu ant jo yra skaičius 3 ar raides „V“ ir „PVC“, reiškia, jis turi ftalatų.
Mikrobangų radiacijos klausimas
Jeigu pergyvenate dėl mikrobangų krosnelės skleidžiamos radiacijos, tai jos yra visiškai saugios šiuo klausimu. Mikrobangų krosnelėse naudojama žemo dažnio elektromagnetinė spinduliuotė – tokia pati rūšis naudojama lemputėse ir radijo aparatuose. Kai dedate maistą į mikrobangų krosnelę, jis sugeria šias mikrobangas, todėl maisto molekulėse esančios vandens molekulės vibruoja ir sukelia trintį, kuri sušildo maistą.
Žmonės irgi gali sugerti elektromagnetines bangas. Tačiau mikrobangų krosnelės skleidžia palyginti žemo dažnio bangas ir yra mikrobangų krosnelės viduje. Net jei to taip nebūtų, šios bangos yra nekenksmingos, BBC cituojamas J. Tangas. Žinoma, šiluma mikrobangų krosnelėje nėra nekenksminga – todėl niekada neturėtumėte įdėti, tarkime, gyvo padaro į mikrobangų krosnelę.
„Mikrobangos yra dalis elektromagnetinių bangų, kurias kasdien patiriame. Kepant duoną, jus veikia elektromagnetinės bangos ir infraraudonųjų spindulių energija, gaunama iš orkaitės kaitinimo elementų. Net ir patys žmonės keičiasi radioaktyviosiomis bangomis tarpusavyje “, – tvirtina J. Tangas, pridūręs, kad „jei valgote augalus, išaugintus iš Saulės spindulių, neturėtumėte jaudintis dėl maisto iš mikrobangų krosnelės.“
Skirtingai nuo rentgeno spindulių, mikrobangos nenaudoja jonizuojančiosios spinduliuotės, tai reiškia, kad jos neturi pakankamai energijos atskirti elektronus nuo atomų.
„Norėdami sugadinti DNR, turite sulaužyti cheminius ryšius. Tai yra pagrindinis būdas, kaip radiacija žudo – jis ląsteles priverčia mutuoti ir sukelia vėžį “, – sako Timothy Jorgensenas, Džordžtauno universiteto medicinos centro radiacijos medicinos docentas.
