Švedijos bendrovė „My Webwill“ pranešė, kad jos „internetinio testamento“ paslauga jau teikiama viso pasaulio interneto vartotojams.
Prieš metus Švedijoje pradėjusi veikti interneto svetainė „My Webwill“, leidžianti interneto vartotojams nurodyti, kaip turėtų būti tvarkomas jų „skaitmeninis gyvenimas“ po fizinės mirties, susilaukė tokio susidomėjimo, kad jos steigėjai nusprendė pasiūlyti savo paslaugas pasaulinei rinkai. Jų įsteigta „MyWebwill.com“ svetainė už tam tikrą mokestį apsiima internete išpildyti savo klientų paskutinę valią – po jų mirties įvykdyti išankstinius nurodymus, kaip turėtų būti tvarkomi jų veiklos „online“ reikalai: internetiniai dienoraščiai, „Facebook“ ar kitų socialinių tinklų paskyros, susirašinėjimas el. paštu ir t.t.
„MyWebwill.com“ siūlo galimybę po žmogaus mirties interneto svetainėse pakeisti jo būsenos statusą, uždaryti prieigos prie įvairių „online“ paslaugų paskyras, „bloge“ paskelbti pomirtinį įrašą ar suteikti teisę nurodytiems asmenims valdyti įvairias jo internetines paslaugas, persiunčiant jiems prieigos vardus ir slaptažodžius.
Tuo naujoji paslauga skiriasi nuo kitų „pomirtinio gyvenimo internete“ paslaugas siūlančių svetainių, tokių kaip „Deathswitch“ ar „Sligtly Morbid“. Paprastai jos apsiriboja automatizuota pranešimų apie konkretaus interneto vartotojo mirtį siuntimo sistema, informuojančia apie tai jo internetinius draugus.
„MyWebwill“ paslaugos vartotojas, nusprendęs už 9,95 JAV dolerių metinį mokestį sudaryti savo „skaitmeninį testamentą“, kuris būtų vykdomas po jo mirties, iš anksto paslaugos teikėjams perduoda savo nurodymus. Pavyzdžiui, jis gali liepti, kokias jo prieigos prie tam tikrų interneto svetainių paskyras reikia uždaryti, kokiose pakeisti turinį, padaryti savo profilį nematomą ar atnaujinti statusą. Taip pat galima savo „raktus“ nuo įvairių interneto resursų (svetainių, forumų, „blogų“, el. pašto dėžučių ir kt.) persiųsti artimiesiems ar nurodytiems draugams, kad jie gautų prisijungimo prie jų duomenis.
Naudojantis šia paslauga, galima nurodyti, kad po mirties būtų ištrintos asmeninės nuotraukos iš „Flickr“ portalo, „Blogger“ tinklaraštyje būtų paskelbtas tam tikra paskutinė publikacija ar iš „Gmail“ arba „Hotmail“ pašto dėžutės draugams būtų išsiųstas pomirtinis elektroninis laiškas.
Pranešama, kad šiuo metu su „MyWebwill“ bendradarbiauja apie 30 interneto svetainių, tarp jų AOL, „Facebook“, „Blogger“, „Flickr“, „Hotmail“, „My Space“, „Netlog“, „Wordpress“, „Yahoo!", „YouTube" ir „Twitter". Jų skaičius esą bus nuolat didinamas.
Sudarydamas „skaitmeninį testamentą“, „My Webwill“ vartotojas pasirenka du patikėtinius – žmones, kurie įgaliojami pranešti apie jo mirtį paslaugos teikėjams. Jie privalo pateikti mirties liudijimo kopijas bei kitus dokumentus, kurie patvirtintų „My Webwill“ kliento mirties faktą. Atlikus šį formalumą, „My Webwill“ iššifruoja kliento nurodymus, kurie buvo užkoduoti jam pareiškus savo paskutinę valią ir pateikus konkrečius nurodymus. Kartu iššifruojami ir kliento pateikti jo internetinių paskyrų prieigos slaptažodžiai.
Gavus prieigą prie mirusio kliento paskyrų, įvykdomi visi jo palikti nurodymai, o po to anuliuojama jo paskyra „My Webwill“ serveryje. Atsiskaityti už „skaitmeninio testamento“ surašymą ir vykdymą galima naudojant „PayPal“ mokėjimų sistemą.
Pasak „MyWebwill.com“ steigėjų, klientai gali pasirinkti laiko tarpą, per kurį turi būti pradėta vykdyti jų paskutinioji valia. Vieni esą pageidauja, kad tai būtų daroma iškart po to, kai pranešama apie jų mirtį, kiti pageidauja luktelėti savaitę kitą ir tik tada atsisveikinti su kitais internete.
Įdomu, kad Švedijoje ir Vokietijoje apie „MyWebwill.com“ klientų mirtį paslaugos teikėjus iškart oficialiai informuoja nacionalinės gyventojų registro tarnybos, todėl patikėtiniams nereikia rūpintis mirties liudijimų kopijomis.
