Dabar visuomenės poreikiai sparčiai keičiasi, kaip keičiasi ir kriterijai, kuriais grindžiamas automobilio pasirinkimas. Kreipiamas vis didesnis dėmesys į ekonomiškumą, efektyvumą, draugiškumą aplinkai, saugumą bei suteikiamą komfortą. Vertinama ta transporto priemonė, kuri turi naujausias pažangias technologijas: integruotos laisvų rankų, belaidžio interneto funkcijos bei žiūrima į tai, ar yra pavaldi kitiems prietaisams.
Prognozuojama, kad ateityje automobiliai bus tokie modernūs, kad jiems nereikės vairuotojo. Pamažu vis daugiau ir daugiau galima išgirsti apie savaeiges transporto priemones. Tačiau kol tai dar netapo mūsų kasdienybės dalimi, verslas ir mokslas vienija jėgas ir bando spręsti tas problemas, su kuriomis susiduriama beveik kiekvieną dieną. Dabar skiriamas vis didesnis dėmesys elektromobiliams ir jų infrastruktūrai, intelektinėms transporto sistemoms bei transporto automatizacijai, kurios didina saugumo, didėjančių eismo spūsčių, taršos problemų sprendimo perspektyvas.
Taip pat transporto pramonėje vis dažniau kuriamos inovacijos, kuriose integruojama „blockchain“ technologija paremtos programinės įrangos ar daiktų internetas. Nesuklysime pasakę, kad „blockchain“ technologija yra laikoma reikšmingiausia IT inovacija nuo interneto atsiradimo laikų. Nors „blockchain“ daugiausia siejama su bitkoinais, jos principą galima pritaikyti praktiškai visose srityse, kurios susiduria su transakcijomis ar įrašų dalinimusi.
Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, transporto sektoriui priklausantys atstovai, buriasi į naujas komandas, ieško inovatyvių sprendimų, generuoja ir stengiasi realizuoti savo idėjas, siekdami sukurti naujus produktus, kurie būtų paklausūs tarptautinėje rinkoje. Remiantis Europos Komisijos atliktu transporto sektoriaus tyrimu, Lietuva patenka į ryškiųjų ES transporto rinkos žaidėjų gretas. Ar tai galime vadinti transporto inovacijų proveržiu Lietuvoje, deja, vieningos nuomonės nėra. Tačiau progresyvios Lietuvoje sukurtos transporto inovacijos sėkmingai konkuruoja su tarptautiniais produktais, o pasaulinei transporto pramonei siūlo naujus, iki šiol niekam negirdėtus sprendimus. Kaip vieną iš sėkmės istorijų, galėtume paminėti Lietuvos startuolį, kuris sukūrė pirmąjį pasaulinį ir decentralizuotą automobilių istorijos registrą, kuris pagrįstas „blokchain“ technologija. Ši idėja nedelsiant sulaukė pasaulinio susidomėjimo ir palaikymo. Startuoliui išleidus savo kriptovaliutą (ICO), surinkta daugiau nei 10 milijonų JAV dolerių.
Šia inovatyvia platforma siekiama išspręsti aktualią automobilių industrijos problemą, kuri svarbi daugeliui žmonių: keistis duomenimis tarp pardavėjų ir pirkėjų, užtikrinti šių duomenų istorijos tąsą iš skirtingų šaltinių.
Tiesa, naudotų automobilių istorijų klastojimas jau daugelį metų yra pasaulinio masto problema. Pavyzdžiui, „Forbes“ skaičiavimais, odometrų atsukinėjimai kasmet atneša 1 mlrd. dolerių siekiančius nuostolius JAV vartotojams, nes taip neteisėtai išpučiama parduodamų automobilių vertė. Šis skaičius dar įspūdingesnis Europoje. Pasak Europos Parlamento nario Tomášo Zdechovskio, čia dėl ridos klastojimo pirkėjai kasmet praranda 9,6 mlrd. EUR.
„Fimos“ Sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys taip pat pažymi, kad Lietuvos transporto sistema inovatyvi ir neatsilieka nuo kitų Europos šalių.
R. Šlekys sako, kad visų automobiliuose ir keliuose taikomų naujovių integravimas, padeda efektyviau ir našiau judėti keliuose. Pašnekovas teigia, kad ypatingai inovatyvių sprendimų teigiamas rezultatas jaučiamas, kada kalbame apie krovininius automobilius ir krovinių pervežimą.