Automobilių pramonės krizė, tiksliau - jos pasekmės - nutraukiamas neekonomiškų modelių gyvavimas, krentančios gamybos ir, drauge, pardavimo apimtys yra geriausias žaliųjų sapnas, virstantis realybe. Tačiau ir pati pramonė - nepaisant tos pačios krizės - juda ekologiškai švaresnių transporto priemonių link.
Lapkričio pabaigoje Europos Komisija nusprendė gamintojams skirti 5 milijardus eurų „žalių“ automobilių gamybai.
„Šios investicijos padės apginti mūsų planetą, taip pat suteiks Europos kompanijoms galimybę užimti lyderio poziciją šiame greitai besivystančiame segmente“, - pareiškė EK pirmininkas Jose Manuel Barroso, pridūręs, kad tie pinigai turi padėti automobilių pramonei tapti modernesne industrija.
Ekologiškai švarių automobilių kūrimo programa bus finansuojama iš Europos Sąjungos (ES) fondų, didžiąją tos sumos dalį skirsiančio Europos investicinio banko ir ES valstybių narių.
Tiesa, minėtieji 5 mlrd. eurų nėra visu šimtu procentų rūpestis aplinka - tai dalis bendraeuropietiškos pagalbos svarbiausiems pramonės sektoriams programos, skirtos padėti gamintojams kovoje su ekonomine krize. Tačiau būtent šios lėšos turi leisti jiems tęsti „žalių“ automobilių kūrimą, kuris galėjo būti nutrauktas dėl finansinių sunkumų.
Pigiausias hibridas?
Kokiomis kryptimis vystysis ekologiškų automobilių kūrimas? Visų pirma - jau pramintu keliu, t. y. tobulinant hibridines sistemas, leidžiančias mažiau naudoti variklyje degančio ir atmosferą teršiančio kuro.
Jau sausio mėnesį Detroito autosalone turi įvykti „Honda“ modelio „Insight“, gamintojų vadinamo pigiausiu serijiniu modeliu pasaulyje, premjera. Šis automobilis, dizainu labai primenantis pirmąjį pasaulyje serijinį „hibridą“ „Toyota Prius“, turi benzininį 1,4 l motorą ir elektros variklį, naudojantį grindyse sumontuotų akumuliatorių komplekto energiją.
Anglies dvideginio išmetimo norma - 100 g/km - yra tikrai mažesnė nei automobiliuose, turinčiuose tik vidaus degimo variklį.
Serijinė „Honda Insight“ gamyba turi prasidėti 2009-ųjų pavasarį ir siekti 200 tūkst. egzempliorių kasmet. Jo kaina Japonijoje - apie 2 mln. jenų, t. y. 18,5 tūkst. JAV dolerių, arba 4 tūkst. dolerių pigiau nei minėtasis „Toyota Prius“.
„Insight“ galės pasigirti specialia sistema, leisiančia pačiam vairuotojui stengtis taupyti kurą. Viena jos sudedamųjų dalių - variklio, transmisijos ir kitų elementų kontrolės režimas ECON, taip pat - priklausomai nuo greičio šviesą keisiantis spidometras ir įvertinimas balais, po kiekvienos kelionės vairuotojui parodysiantis, ar taupiai jis važiavo.
Kuria ir kiti
Europiečiai irgi ima naudoti hibridines sistemas. Kompanija „Bosch“ su prancūzų milžinu „PSA Peugeot Citroen“ pasirašė sutartį, pagal kurią numatomas bendradarbiavimas hibridinių technologijų srityje. „Bosch“ bus atsakinga už elektros variklių kūrimą ir tiekimą, taip pat kurs specialius elementus, kurios energijos gamybos tikslais susies elektrines automobilio dalis su ABS ir ESP sistemomis.
Numatoma, jog hibridinė sistema su dyzeliniu motoru, jau pademonstruota koncepciniuose „Peugeot Prologue“ ir „Citroen Hypnos“ modeliuose, serijiniuose šių dviejų markių automobiliuose bus montuojama nuo 2011 m.
Tais pačiais metais pirmąjį savo „hibridą“ rinkon išleisti turėtų ir „Volvo“. C30 modelio pagrindu pagamintas hibridinis automobilis turės dyzelinį 5 cilindrų motorą ir iš įprasto elektros tinklo pakraunamą motorą.
Beje
Kol europiečiai dar masiškai nepersėdo į ekologiškas transporto priemones, Europos Komisija rūpintis jų sveikatos būkle ėmėsi iš kito galo. Imta svarstyti planus įstatymais užtikrinti atmosferos švarumo laikymąsi degalinėse.
Jei naujoji tvarka bus patvirtinta Europos Parlamente ir Europos Sąjungos (ES) Taryboje, visos neseniai pastatytos arba modernizuotos ES šalių degalinės, kurių pardavimo apimtys viršija 5 000 kub. m kuro per metus, privalės turėti specialią įrangą, kuro pylimosi į automobilius metu sugeriančią ne mažiau nei 85 proc. kenksmingų garų.
Tokia įranga turėtų būti montuojama ir visose degalinėse, stovinčiose gyvenamuosiuose rajonuose, o taip pat senose degalinėse, kurių pardavimo apimtys siekia 3 000 kub. m per metus.
Pažymima, kad benzino garuose yra kancerogeninių medžiagų, pavyzdžiui, benzolo. Jo leistina riba žmogaus sveikatai nežinoma, tačiau jau nuo 2010 metų Europoje gali būti įvestos maksimalios leistinos jo kiekio ore normos.
Aplink pasaulį vežė saulė
Dar vienas energijos šaltinis - pati gamta. 36 metų amžiaus šveicaras mokytojas Louisas Palmeris įrodė, jog galima važiuoti naudojant saulės energiją. Jos pagalba vyriškis apvažiavo nei daug, nei mažai - visą Žemės rutulį.
Naudodamasis vien tik saulės baterija, L. Palmeris „Saulės taksi“ praminta transporto priemone įveikė 52 086 kilometrus. Jo kelionė per 38 valstybes, prasidėjusi 2007-ųjų liepą, truko 17 mėnesių ir baigėsi praėjusią savaitę Šveicarijoje.
„Saulės taksi“ - tai triratė 750 kg svorio transporto priemonė, kurios gale tvirtinama 6 kv. m ploto saulės baterija. Vieno pilno jos įkrovimo pakanka 400 km kelio, maksimalus greitis - 90 km/h.
L. Palmerio teigimu, 14 tūkst. eurų kainavęs automobilis veikė kaip „šveicariškas laikrodis“, ir sugedo tik porą kartų, tačiau nedideli gedimai buvo greitai pašalinti.
Mokytojo bendrakeleiviai buvo Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas, Holivudo režisierius Jamesas Cameronas, Monako princas Albertas, Švedijos ministras pirmininkas Fredrikas Reinfeldtas, Niujorko meras Michael‘as Bloombergas.
Panašu, kad po šios kelionės šveicaras tapo apsėstas „žalių“ idėjų - jis planuoja surengti dar kelias tokias keliones aplink pasaulį, tik šįkart naudojant kitas energijos rūšis - geoterminę, vandens bei vėjo.
Tomas GUKAUSKAS
