Jau po pirmųjų „amžiaus katastrofa" praminto žemės drebėjimo Japonijoje akimirkų internetu buvo galima sekti įvykius praktiškai realiuoju laiku.
„YouTube„, „Twitter“, „Facebook" ir kitos interneto paslaugos suteikė galimybę milijonams žmonių be tarpininkų – TV ar spaudos leidinių – išvysti tai, ką Japonijoje dirbantys žurnalistai jau vadina tikru pragaru žemėje.
Pasak britų dienraščio „Daily Mail", šiuo metu stipriausio Japonijos istorijoje žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubtose Japonijos prefektūrose dirbantys žurnalistai yra šokiruoti katastrofos masto ir tvirtina nieko panašaus dar nematę. Antai dienraščio korespondentas Alexas Thomsonas rašo savo akimis regėjęs 20 karinių konfliktų, lankęsis kelių stiprių žemės drebėjimų vietose, tačiau buvęs prioblokštas vaizdo, kuris atsivėrė rudos spalvos purvu užtvindytame Minamisanriku miestelyje.
Šio anksčiau klestėjusio pajūrio kurorto vietoje dabar plyti cunamio bangos palikta dykynė, užpilta purvu, iš kurio styro betono, metalo ir medžių nuolaužos.Tai viskas, kas liko iš namų, kuriuose gyveno apie 17 tūkstančių žmonių. Pirminiais duomenimis cunamis galėjo pražudyti apie 10 000 miestelio gyventojų – būtent tiek jų laikoma dingusiais be žinios.
Liudininkų teigimu, cunamio banga į Minamisanriku pakrantę lėkė maždaug 100 km/h greičiu. Prieš jai pasirodant ėmė kaukti apie cunamio pavojų perspėjančios sirenos, žmonėms buvo liepta kuo greičiau išvykti iš miesto ir gelbėtis aukštesnėse vietose. Ant vienos kalvos susispietė apie 7 tūkstančiai gyvebntojų, jie liko gyvi. Pasak jų, cunamis kurortinį miestelį nuo žemės paviršiaus nušlavė per kelias minutes.
Tai tik viena iš labiausiai kovo 11 d. žemės drebėjimo ir po jo kilusio cunamio nuniokotų Japonijos vietų. Stichijos siautėjimo pasekmes galima išvysti pačių japonų nufilmuotuose ir į „YouTube„ ar „Flickr“ portalus įkeltuose vaizdo siužetuose bei nuotraukose. „Flickr" skelbia šimtus žemės drebėjimo Japonijoje nuotraukų, o „YouTube„ savo „CitizenTube“ videokanale atidarė specialų skyrių, į kurį esantys Japonijoje gali įkelti savo videoliudijimus.
Specialų vaizdo informacijos iš „pirmų rankų" kanalą atidarė ir CNN.com: turintys vaizdo medžiagos apie tragiškus įvykius Japonijoje čia gali pasidalyti ja su visais.
Pranešama, kad interneto informacijos kanalai prisideda prie Japonijoje prasidėjusios gelbėjimo operacijos: socialiniuose tinkluose keičiamasi žiniomis apie dingusius ir atsiradusius žmones, specialiuose tinklalapiuose skelbiami dingusiųjų be žinios sąrašai, informuojama apie padėtį atskiruose regionuose.
Dienraščio „The Wall Street Journal" teigimu, žemės drebėjimo Japonijoje metu ir netrukus po jo sutriko telefono ryšys, mobiliojo ryšio tinklai neatlaikė apkrovimo, ir vienintelis operatyvaus susiekimo būdas liko daugeliu atvejų patikimai veikęs interneto ryšys. Būtent internetas veikė kaip virtualus krizės valdymo centras, o jame operatyviai pasiūlyta pagalba, tokia kaip „Google“ paleista dingusiųjų asmenų paieškos sistema, daugeliui japonų padėjo susirasti savo artimuosius ir draugus. Skelbiama, kad šios paieškos sistemos duomenų bazėje iki vakar buvo palikta daugiau kaip 81 000 savo artimųjų ieškančių žmonių įrašų.
Panašios paskirties tinklalapį įsteigė ir Japonijos Raudonojo Kryžiaus draugija. „Twitter" ir kiti interneto portalai ėmė teikti pagalbos nuo žemės drebėjimo nukentėjusiems Japonijos gyventojams teikimo paslaugą: norintys paaukoti gali tai padaryti tekstine žinute. Aukojama suma bus pridedama prie jų mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitos, sakoma pranešime.
Šiuose vaizdo siužetuose – filmuoti žemės drebėjimo Japonijoje vaizdai.