Likus kelioms dienoms iki pražūtingo kovo 11 d. žemės drebėjimo Japonijoje atmosfera tiesiai virš jo epicentro gerokai sušilo, pranešė NASA mokslininkai.
Kovo 11 d. Japonijoje įvykusio 9 balų žemės drebėjimo, paties galingiausio visoje šios šalies seisminių stebėjimų istorijoje, epicentras buvo jūros dugne, už maždaug 69 kilometrų į rytus nuo Ošikos pusiasalio. NASA gauti palydovinių stebėjimų duomenys atskleidė, kad elektronų koncentracija jonosferoje tiesiai virš epicentro likus kone savaitei iki požeminių smūgių pradėjo sparčiai didėti. Didžiausia ji buvo likus 3 dienoms iki žemės debėjimo, pranešė „Dailymail.co.uk".
Mokslininkai mano, kad likus kelioms dienoms iki kovo 11 d. žemės drebėjimo dėl susidariusių įtampų iš jo epicentre esančio tektoninio lūžio į atmosferą pateko didelis kiekis argono dujų. Šios radioaktyvios dujos jonizuoja orą, įkrauna jame esančias daleles, kurios savo ruožtu pritraukia vandens molekules. Dėl šios priežasties drėgmė ore kondensuojasi, o jai virstant vandeniu išsikriama šiluma. Būtent perteklinės šilumos pokyčius atmosferoje virš šio Japonijos pakrantės regiono užregistravo infraraudonieji NASA palydovų davikliai, sakoma pranešime.
Vienas tyrimo autorių, NASA Goddardo kosminių skrydžių centro mokslininkas Dimitaras Ouzounovas pareiškė, kad kovo 8 dieną palydovinio stebėjimo priemonės užfiksavo spartų infraraudonosios spinduliuotės stiprėjimą šioje vandenyno dalyje.
Dabar mokslininkai tikisi, kad didelio masto radono dujų išmetimas į atmosferą geologinių lūžių vietose gali tapti išankstinio perspėjimo apie artėjantį stiprų žemės drebėjimą indikatoriumi. Stebint seisminiu požiūriu aktyvius planetos regionus infraraudonųjų spindulių ruože iš palydovų, būtų galima laiku perspėti gyventojus apie jiems gresiančią gamtinę katastrofą.
