Britai neįsivaizduoja gyvenimo be jį puošiančių aromatingos ir stiprios arbatos gėrimo pertraukėlių, tad nieko nuostabaus, kad būtent šios šalies fizikams kilo mintis panaršyti po Saulės sistemą ieškant geriausios vietos arbatai gerti. Žinoma, po pačių Britų salų ir apskritai mūsų Žemės.
Lesterio universiteto fizikai, vadovaujami H. Lerman, norėjo įvertinti, kaip skirtingos planetos ir jų palydovai tinka fiziniam arbatos paruošimo procesui. Remdamiesi atmosferos slėgiu kiekvieno iš jų nagrinėto kosminio kūno paviršiuje, fizikai apskaičiavo temperatūrą, kurioje užvirs vienas arbatžolėms plikyti būtino vandens molis, maždaug 18 mililitrų. Taip pat buvo vertinamas galimas kiekviename iš nagrinėtų dangaus kūnų išgertos arbatos puodelio poveikis žmogaus organizmui.
Mėnulis kaip galima arbatos gėrimo vieta buvo iškart atmestas: arbatai skirtas vanduo jo paviršiuje užvirtų esant -162 laipsnių pagal Celsijų (111 kelvinų) temperatūrai. Tai vos 50 kelvinais šilčiau už skystą azotą, taigi, tokios arbatos gėrimo pasekmės organizmui nebūtų itin palankios. Fizikai apskaičiavo, kad vienas arbatos puodelis, išgertas Mėnulyje, 50 kg masės žmogaus organizmą atšaldytų iki 34,8 laipsnių pagal Celsijų.
Marse vanduo užvirtų esant +4 laipsnių pagal Celsijų temperatūrai, taigi, išgerti tokią arbatą ten būtų gana saugu sveikatos požiūriu, bet vargu ar malonu, nes ji būtų šalta kaip valgomieji ledai.
Veneroje vanduo užvirs esant +273 laipsnių temperatūrai, tačiau tik maždaug 50 km aukštyje virš šios planetos paviršiaus arbatos gėrimo sąlygos maždaug prilygs žemiškoms, teigia tyrėjai. Taigi, gerti arbatą Veneroje labai nepraktiška.
Galiausiai mokslininkai priėjo išvadą, kad už Žemės ribų geriausia vieta arbatai gerti yra Saturno palydovas Titanas. Vanduo jo paviršiuje užverda esant + 16 laipsnių temperatūrai, ir tokią arbatą britų fizikai pripažino būsiant nors ir neskanią, bet visai tinkamą gerti.
Šio tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Physics Special Topics“.