10 metų tyrinėjusi Marso paviršių Europos kosmoso agentūra tikisi rasti atsakymą, iš kur šioje šaltoje ir sausoje planetoje yra metano – šios dujos gali būti ir organinės kilmės.
Europos kosminės agentūros projektas „Mars Express“, pagal kurį buvo sudaryti tikslūs trimačiai Marso žemėlapiai, pateikė ganėtinai informacijos, kuri rodo, kad šioje planetoje tikrai buvo vandens – pagrindinio gyvybės šaltinio.
Deja, tai buvo labai seniai. Po to Marso magnetinis laukas susilpnėjo, planeta prarado didžiąją dalį atmosferos ir pasidarė šalta ir sausa. Vis dėlto buvusios jūros ir ežerai išliko, nes Marse nevyksta beveik jokia tektoninė veikla, kuri, pavyzdžiui, Žemėje nuolat keičia planetos paviršių. Jų dugne „Mars Express“ aptiko daugybę vandens turinčių mineralų. Dar įdomesnis dalykas tas, kad Marse buvo aptikta ir metano. Žemėje šis angliavandenilis dažniausiai yra organinės kilmės.
„Faktas, kad ten gali būti metano, rodo du galimus jo šaltinius. Abu jie – labai įdomūs. Pirmas galimas metano Marse šaltinis – hidroterminiai procesai, kurie patvirtintų, kad geologine prasme Marsas tebėra gyvas. Kita galimybė – po paviršiumi gyvenančios bakterijos – kaip ir mūsų planetoje. Tai taip pat būtų labai įdomu“, – sakė „ExoMars“ projekto dalyvis Jorge Vago.
Po trejų metų Europos kosminė agentūra planuoja pradėti naują Marso misiją, pavadintą „ExoMars“. Raudonosios planetos link nuskries naujas palydovas, o 2019-aisiais ant Marso paviršiaus nusileis robotizuotas zondas. Būtent jis ir ieškos tų paslaptingų požeminių bakterijų, kurios gamina metaną. Tokiems tyrimams bus reikalingas net 2 metrų ilgio grąžtas.
Saulius Masalskas, LRT televizijos naujienų tarnyba
