exomars

Europos marsaeigis sekmadienį turi atsiskirti nuo savo motininio kosminio aparato milijono kilometrų kelionei iki Marso paviršiaus ir labai svarbių technologijų išbandymui prieš misiją, kurios metu Raudonojoje planetoje bus ieškoma gyvybės ženklų. Svarbi operacija vykdoma praėjus beveik 13-ai metų nuo smūgio, kurį patyrė Europos ambicijos, dingus pirmajam Marse tūpusiam jos zondui. 600 kg sveriantis, vaikiško baseino dydžio aparatas „Schiaparelli“ po septynis mėnesius trukusio 496 mln.

 Simonas Bendžius, LRT Radijas, LRT.lt Europos kosmoso agentūros (ESA) Ministrų taryba antradienį balsuos dėl svarbių ateities projektų – naujų raketų-nešėjų kūrimo, planuojamos misijos į Marsą ir Tarptautinės kosminės stoties (TKS) likimo. Ši agentūra siekia tapti pirmaujančia institucija kosmoso srityje. Lietuva neseniai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su ESA ir siekia tapti jos nare.

10 metų tyrinėjusi Marso paviršių Europos kosmoso agentūra tikisi rasti atsakymą, iš kur šioje šaltoje ir sausoje planetoje yra metano – šios dujos gali būti ir organinės kilmės. Europos kosminės agentūros projektas „Mars Express“, pagal kurį buvo sudaryti tikslūs trimačiai Marso žemėlapiai, pateikė ganėtinai informacijos, kuri rodo, kad šioje planetoje tikrai buvo vandens – pagrindinio gyvybės šaltinio. Deja, tai buvo labai seniai.

Europos misija Marse šiemet birželį švenčia dešimtmetį. Pagal pradinį sumanymą tik vienerius Marso metus arba 687 žemės dienas raudonąją planetą turėjęs tyrinėti kosminis aparatas „Marso ekspresas“ (Mars Express) į gimtinę parsiuntė tiek neįkainojamos informacijos, kad jo tyrimai pratęsti mažiausiai iki 2014-ųjų pabaigos. Vienas pagrindinių atradimų, kurį padarė nuo 2003-iųjų virš Marso skriejantis „Marso ekspresas“ – tai, kad planetos Šiaurės ir Pietų polių regionuose nemažai ledo.

Europos kosminiai zondai šiais metais žada pateikti visą lobyną duomenų apie Didįjį sprogimą, vandenį Marse ir klimato pokyčius, teigia Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Jean-Jacques Dordainas. „2013-ieji atneš nepaprastą žinių apie kosmosą derlių“, – prognozuoja jis. Vasario 22 dieną mokslininkai pateiks Dirvožemio drėgnumo ir druskingumo (angl. „Soil Moisture and Salinity“ – SMOS) misijos rezultatus.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ ketina dar kartą pakartoti pernai žlugusią kosminio aparato „Phobos-Grunt“ misiją į Marso palydovą Fobą. Apie tai pranešė Rusijos Mokslų akademijos Kosmoso tyrimų instituto direktoriaus pavaduotojas Levas Zelionyj, skelbia naujienų agentūra „Interfax“. „Rusijos Mokslų akademija yra tos nuomonės, kad „Phobos-Grunt“ misija turi būti pakartota. Tai aiški mūsų pozicija, ir „Roskosmos“ jai pritaria“, – pareiškė L. Zelionyj.

Europa 2016 ir 2018 metais vykdys misijas Marse, skelbia BBC. Europos kosmoso agentūros (EKA) narės per tarybos susitikimą Paryžiuje ketvirtadienį pakartojo remiančios rizikingas misijas Raudonojoje planetoje. Planais išsiųsti palydovą ir marsaeigį į Raudonąją planetą buvo suabejota, kai JAV pasitraukė iš šios misijos dėl finansavimo problemų. Tačiau dabar JAV vietą užims Rusija, prisiimdama atsakomybę už svarbiausius dalykus, įskaitant aprūpinimą dviem raketomis.

Nepaisant žlugusios „Phobos-Grunt“ kosminės kelionės į Marsą Rusija ruošiasi surengti ją iš naujo . Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ pranešė planuojanti pakartoti „Phobos-Grunt“ kosminę misiją į Marsą ir jo palydovą Fobą.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskomos“ ketina pakeisti savo kosminių tyrimų prioritetus ir dėmesį sutelkti  į Mėnulį. Apie tai šalies naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pranešė „Roskomos“ vadovo pavaduotojas Vitalijus Davydovas. „Mes dar kartą apsvarstysime, kaip būtų galima geriau paskirstyti jėgas.

NASA ir Europos kosmoso agentūra apsisprendė, kokie moksliniai intrumentai bus įrengti būsimajame Marso palydove „ExoMars Trace Gas Orbiter“, kuris turėtų pasiekti Marso orbitą 2016 metais. NASA pranešime sakoma, kad šis bendros JAV ir ES Marso tyrimų programos „ExoMars“ zondas naudos mokslinę aparatūrą, kuri bus kelis kartus „jautresnė“, nei visuose iki šiol į Marso orbitoje skriejusiuose palydovuose.

Rusijos federalinė kosmoso agentūra „Roskosmos“ šiemet turėjusią prasidėti kosminę misiją į Marso palydovą Fobą ketina atidėti bent iki 2011 metų. Apie tai, remdamasi savo šaltiniais „Roskosmos“, pranešė svetainė „Russianspaceweb.com“. Teigiama, kad svarbiausias tokio sprendimo argumentas yra tas, jog kosminio zondo skrydžio valdymo sistema gali neatlaikyti misijos trukmės. „Phobos-Grunt“ projektas turėjo prasidėti šių metų spalį.

Marsas - ketvirtoji pagal atstumą nuo Saulės ir septinta pagal dydį Saulės sistemos planeta. Būtent Marsas, kaip ir mūsų planetos palydovas Mėnulis, sulaukia didžiausio įvairių šalių mokslininkų susidomėjimo. Marso tyrinėjimais domisi amerikiečių NASA, o Europos Sąjunga (ES) kartu su Rusija jau treniruojasi Marso ekspedicijai.

Europos kosmoso tyrimų agentūra (ESA) pranešė dėl lėšų trūkumo esanti priversta keisti 2016 m. suplanuotą Marso tyrimų misijos „ExoMars“ programą, skelbia BBC. ESA vadovo Jeano-Jacqueso Dordaino teigimu, planuojama atsisakyti Marso seisminį aktyvumą ir klimatą turėjusio tirti aparato „Humboldt“. Taip nuspręsta siekiant išlaikyti misijos biudžetą 850 mln. eurų ribose. Be to, stengiantis efektyviau naudoti lėšas ESA misijoje „ExoMars“ aktyviai dalyvaus NASA.

Europos kosmoso agentūra (ESA) – tarpvyriausybinė kosmoso tyrinėjimo organizacija, įkurta 1975 m. Daugumą Europos šalių jungiančios agentūros būstinė yra Paryžiuje, Prancūzijoje. Ši organizacija jau nevienelius metus siekia, kad Europa kosminių tyrinėjimų srityje neatsiliktų nuo kitų pasaulio regionų, tokių kaip JAV. Europos kosmoso agentūros darbuotojai puikiai supranta, kad jų veikla gali pasitarnauti ne tik mokslinei sferai, bet ir visam ES gerbūviui.