Senosios Aleksandrijos bibliotekos buvo sau iškėlusios didžiulius tikslus – surinkti viso pasaulio žinias į vieną vietą. Panašų tikslą išsikėlė ir Europos Sąjunga, vystydama projektą „Europeana“ – tik dabar pasaulio kultūrinis ir žinių paveldas bus sutelktas skaitmeninėje erdvėje.
Praėjusią savaitę startavo pirmoji „Europeana“ projekto dalis – meninio paveldo skaitmeninis archyvas internete. Tik pats projekto startas nelabai pavyko – susidomėjimas buvo toks milžiniškas, jog apkrovos neatlaikė serveriai ir teko jį laikinai uždaryti. Pasak pačių projekto kūrėjų, per valandą užsukdavo apie 10 milijonų lankytojų. Sprendžiant iš lankomumo, „Europeana“ bus tikrai naudingas ir vertas dėmesio projektas.
Plėtojant „Europeana“ numatyta į skaitmeninę erdvę sukelti milijonus meno ir mokslo darbų – paveikslus, garso įrašus, žemėlapius, rankraščius, laikraščius, dokumentus ir žinoma, knygas.
„Europeana“ projektas leis pažvelgti net į tokius originalius rankraščius.
Visa tai sukurs neįtikėtinos apimties ir, svarbiausia, nuostabių galimybių projektą – Londono universiteto studentas galės neiškėlęs kojos iš namų skaityti Vokietijos arba Italijos universitetų rankraščius, grožėtis virtualiais autentiškais senovės meno kūriniais. „Europeana“ leis pažvelgti ir į tuo kūrinius, kuriuos eiliniam skaitytojui išvysti būna labai sunku – archyvuose saugomų metraščių kopijas, senovinius rankraščius ir pan. Be to, bus labai nesunku palyginti skirtingų regionų meninius šedevrus.
Ši graži idėja apjungti 27 tautų kultūrinį ir mokslinį paveldą gimė dar 2005 metais Prancūzijoje. Pirmasis bandymas buvo padarytas 2007 m. kovą, kuomet Nacionalinė Prancūzijos biblioteka (Bibliothèque nationale de France) į internetą įkėlė kelis tūkstančius darbų.
Toks žingsnis paskatino įsijungti ir Europos Sąjungą: taip gimė „Europeana“ projektas. Kol kas jį įgyvendina tik 14 žmonių, o metinės projekto išlaidos neviršija 2,5 milijonų eurų. Ateityje projektą žadama plėsti įtraukiant privačias investicijas.
Planuojama, jog „Europeana“ bus pabaigta 2010 m.. Dabar jos kolekcijoje yra apie 2 milijonai skirtingų įrašų, o projekto baigiamojoje fazėje jų kiekis pasieks 10 milijonų. Turint galvoje, kad tai internetinis projektas, skaičiai atrodo įspūdingi, tačiau vertinant jį kaip jungtinę biblioteką pasiekimas gana menkas: manoma, jog pasaulio bibliotekose dabar vien tik skirtingų knygų saugoma apie 2,5 milijardo. Žinoma, jų skaitmenizavimas nėra labai lengvas ir paprastas procesas.
Ilgainiui visa surinkta medžiaga bus prieinama 21 kalba, tačiau kol kas naudojamos trys pagrindinės – anglų, prancūzų ir vokiečių.
Kai kuriais duomenimis šiuo metu Europos bibliotekos siūlo apie 1 proc. skaitmeniniu pavidalu pateikiamų knygų. 2012 metais šis skaičius gali išaugti iki 4 proc., tačiau jas dar reikia perkelti į internetą. Tad kad ir koks globalus ir milžiniškas atrodo dabartinis internetas, jis teapima tik labai menką žmonijos pasiekimų ir žinių dalį. Vertėtų apie tai dažniau pamąstyti, kuomet argumentuotose diskusijose bandoma remtis vien internetiniais šaltiniais.
