2015 metus paskelbus Etnografinių regionų metais, etnokultūros puoselėtojai diskutuoja, kaip visuomenei išaiškinti regionų savitumo prasmę ir svarbą. Kaip teigia etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, jaunąją kartą būtina mokyti, kad etnokultūra nėra vien muziejinė vertybė.
„Jeigu mokslinėse konferencijose badytume apčiuopti, kas yra tas tapatybės pagrindas, branduolys, rastume, kad tai – ką mes darome, kaip mes jaučiamės istorinėje perspektyvoje, ar mes tą istoriją žinome, ar ne. Jeigu saugosime tik materialų paveldą, liks kažkokia tauta, gyvenanti ant piliakalnių, muziejų ir panašiai, bet tai bus ne jų ir ne jie“, - teigė J. Vaiškūnas.
Pasak jo, tikslas yra gyvosios tradicijos išsaugojimas ir jos pavertimas asmenybės saviraiškos forma:
„Šalia gražių kosmopolitinių meno instaliacijų ir akcijų, nuolat rodyti tą gelminį turinį. Čia didelę reikšmę turės švietimas. Regionų metų programoje yra, kad mokyklose kiekvienas moksleivis, Žemaitijoje ar Aukštaitijoje, pajustų, kuo gi ši vieta savo dvasia skiriasi. Tai reikia rodyti, transliuoti, kalbėti apie tai. Manau, kad Etnografinių regionų metai – gera proga“, - sakė J. Vaiškūnas.
Mokslininkai ir įvairių institucijų atstovai etnokultūros puoselėjimo klausimu penktadienį diskutuoja Seime.
