Žmonės, skaitantys elektronines knygas, mažiau prisimena, nes informacija yra pateikiama labai paprasta forma.
Tokie prietaisai kaip „Amazon Kindle“ ir „Sony Reader“ rodo tekstą paprastu ir įskaitomu formatu, kuris skatina smegenis tinginiauti, sunkiau priimant tai, kas parašyta, teigia tyrimas.
Atlikti tyrimai yra priešingi visuotinai priimtam manymui, kad įskaitomumas palengvina išmokti ir atsiminti informaciją.
Prinstono universiteto atlikta studija pateikė rezultatus, kad didelė dalis teste dalyvavusių žmonių gali pakartoti informaciją, kuri buvo pristatyta neįprastu šriftu. Mokslininkai mano, kad įtraukiant „nesklandumo“ – kai informaciją šiek tiek sunkiau suprasti – pagilinamas mokymosi procesas ir skatinamas geresnis dalyko įsiminimas.
Psichologai tvirtina, kad informacija kuri yra kuriama aktyviai, o ne „pasyviai išmokstama“ iš paprastų tekstų, yra atsimenama ilgiau ir tiksliau. Tyrimas kelia klausimus, kiek šriftai „Times New Roman“ ir „Arial“, kurie naudojami daugumoje akademinių knygų, padeda skaitytojams pasiruošti egzaminams.
Amerikiečių rašytojas ir psichologas Jonahas Lehreras apie „nesklandumą“ tekstuose savo bloge Wired.com rašė dar iki pasirodant tyrimo rezultatams.
Jis tvirtina supratęs, kad jam sunkiau įsiminti informaciją naudojantis skaitykle „Kindle“. Nors „Kindle“ naudotojai gali reguliuoti teksto dydį, jie negali keisti „Caecilia“ šrifto, kurį blogo autorius apibūdino kaip atpalaiduojantį skaitant.
Tyrime buvo diskutuojama, ar elektroninės skaityklės ir kompiuteriai trukdo mums priimti informaciją dėl savo ekranų, o šriftai mūsų pasąmonei siunčia žinią, kad žodžiai, kuriuos jie perteikia, yra nesvarbūs.
J.Lehreras sako, kad tyrimas parodė visoje spausdinimo istorijoje praleistą mokymosi aspektą. Jis sako: „Buvo netgi judėjimų dėl lengvo skaityti šrifto. Mes manome, kad bet kas, ką lengviau matyti, yra geriau. Ypač tai akivaizdu klasėse, kur mokytojai mano, kad įskaitomumas vaikams padeda mokytis ir atsiminti informaciją. O yra visiškai priešingai. Neaiškūs šriftai, kurių žmonės nenaudoja, kurie yra keisti ar negražūs, yra geriausi skaitymui ir įsiminimui.“
Anot mokslininko, kai mes matome raides, kurias lengva perskaityti, mes galime tai atlikti negalvodami, tačiau kai matome neįprastas raides – storesnes ar su keistais išraitymais, turime labiau pasistengti. Būtent šios papildomos pastangos yra ženklas smegenims, kad tai kažkas, ką galbūt svarbu įsidėmėti.
„Paprasti sakiniai, išreikšti skaidriuose elektroninio rašalo ekranuose yra skaitomi greitai ir be pastangų. Tuo metu neįprasti sakiniai ir dėmėtas rašalas reikalauja daugiau sąmonės pastangų, o tai veda prie didesnio smegenų aktyvumo ir išmokimo. Visas papildomas darbas, menkas pažinimo virpulys iššifravus žodžius, mus pažadina“,– įsitikinęs J.Lehreras.
