Į apsnūdusius automobilių prekybos salonus beldžiasi naujos kartos modeliai, varomi vien elektra. Europos ir Amerikos šalys jau kuria tokių mašinų priežiūros infrastruktūrą. Tačiau Lietuvoje elektrinių automobilių dar teks palaukti, nes apie jų infrastruktūrą net nemąstoma.
Vos prieš dešimtmetį utopine laikyta elektromobilių idėja jau žengia pirmuosius žingsnius iš dizainerių ir inžinierių studijų į tikrą kasdienį gyvenimą. Galima tikėtis, kad elektrinių automobilių evoliucija bus panaši į kompiuterių raidą. Iš pradžių nemažą kambarį užėmę prietaisai netrukus rado vietą ant pasiturinčių žmonių darbo stalo, o dabar naujausi kompiuteriai telpa į nedidelę rankinę.
Dėl technikos netobulumo ilgą laiką ir elektra varomi automobiliai nepasiekė paprastų pirkėjų. Jų baterijos buvo arba per didelės, arba pernelyg trumpo veikimo - užtekdavo vos keliems kilometrams nuriedėti. Laikui bėgant inžinieriams pavyko pagaminti gana kompaktiškas baterijas, kurias įkrovus galima nuvažiuoti daugiau kaip 100 kilometrų.
Daugelis Europos šalių jau investuoja į elektra varomų automobilių priežiūros infrastruktūrą, rengia rėmimo programas būsimiems jų savininkams. Tuo metu Lietuvoje šia tema viešai net nediskutuojama.
Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas LŽ leido suprasti, kad artimiausiu metu nebus imtasi jokių veiksmų elektra varomų automobilių infrastruktūrai Lietuvoje kurti. Apie laiką, kada elektromobiliai galėtų pasirodyti mūsų šalyje, jis teigė: "Iš karto po to, kai tai bus pigiau už kitas transporto rūšis." Viceministro teigimu, kol kas elektriniai automobiliai yra per brangūs ir nepatikimi, taigi pirmiausia šių modelių vertę turėtų įrodyti Vakarų šalys. "Mes esame šalis, kuri negali pati kurti ir skatinti tokių technologijų", - komentavo R.Vaštakas.
Stipri pradžia
Pasaulio visuomenei pradėjus suvokti automobilių išmetamųjų dujų daromą žalą gamtai, mokslininkai ėmėsi ieškoti alternatyvių degalų. Per tyrimus, kurie trunka jau daugiau kaip dešimtmetį, paaiškėjo, kad šiuo metu efektyviausiai galima panaudoti elektros energiją, o jai saugoti labiausiai tinka ličio jonų baterijos.
Pirmieji koncepciniai elektromobiliai buvo vaizduojami kaip nedideli, futuristinio dizaino kūriniai miesto gyventojui. Paradoksalu, bet pirmuoju masinę rinką pasiekusiu elektriniu modeliu tapo ne mažytė keistų formų mašinytė, o galingas sportinis "Tesla Roadster". Apie 240 tūkst. litų kainuojantis automobilis pradėtas gaminti pernai, iki šiol jo parduota apie 700 vienetų. Galingo, egzotiškai atrodančio modelio baterija, įkrauta vieną kartą, leidžia nuvažiuoti net 340 kilometrų.
Šių metų pabaigoje pasirodė ir daugiau elektromobilių. Didieji gamintojai vienas po kito išleido savo elektrinius modelius - jau nebe projektų ar maketų pavidalu, o kaip tikrus, važiuoti tinkamus automobilius.
Dauguma elektra varomų mašinų gali pasiekti nedidelį, palyginti su įprastomis transporto priemonėmis, maksimalų greitį - 130-160 kilometrų per valandą. Vienu įkrovimu jos nuvažiuoja tik 100-200 kilometrų, tačiau to pakanka kasdien važinėti mieste.
Paslėpta konstrukcija
Planuojama, kad ličio jonų baterijas, montuojamas į elektrinius automobilius, bus galima įkrauti specialiose stotelėse arba tiesiog namie. Baterijai visiškai įkrauti reikia maždaug 8 valandų, o iš dalies - 20 minučių.
Skeptikai tvirtina, esą elektriniai automobiliai kenks aplinkai neką mažiau nei varomi benzinu ar dyzelinu, nes padidėjus elektros poreikiui jėgainės išskirs daugiau anglies dvideginio. Tačiau teoriškai tokia mašina gali neišmesti į aplinką nė gramo nuodingųjų dujų - šiuo atveju elektrą jos baterijai įkrauti reikėtų gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Pirmuosius elektromobilių savininkus stebins jų vidaus įranga. Iš išorės netradiciniais degalais varomą mašiną gali išduoti tik prekių ženklas arba neįprastoje vietoje įmontuotas bako dangtelis. Tačiau įsėdus į tokį automobilį abejonių neturėtų kilti. Ypač daug naujovių numatoma įdiegti prietaisų skydelio dalyje. Vietoj degalų kiekio indikatoriaus bus matyti baterijos likutis. Elektromobiliams nebereikės variklio apsukų ir temperatūros matuoklių, tačiau atsiras kitų baterijos būklę rodančių prietaisų.
Kad vairuotojui ir keleiviams nesumažėtų vietos, dauguma gamintojų baterijoms ir elektriniam varikliui montuoti panaudojo erdvę, likusią pašalinus įprastų degalų sistemas. Elektrinis motoras įtaisomas vietoj įprasto, o ličio jonų baterijos, turinčios tvirtą apvalkalą, - vietoj degalų bako.
Valstybės parama
Viena labiausiai elektrinių automobilių naudojimą skatinančių Europos valstybių yra Didžioji Britanija. Šalies vakaruose net pradėta speciali bandymų programa - 25 vairuotojams skirti "Mitsubishi i-MiEV" automobiliai, varomi ličio jonų baterijomis. Tai pirmas žingsnis įgyvendinant Didžiosios Britanijos vyriausybės remiamą elektrinių ir ekologiškų automobilių tyrimų projektą. 2010 metais Jungtinės Karalystės keliuose pasirodys bandomieji elektriniai "Smart", "Land Rover", "Tata Indica" ir net Londono taksi - iš viso 340 automobilių.
Gamintojai tvirtina, kad įkrauti "i-MiEV" bateriją kainuoja vos vieną svarą sterlingų (apie 3,9 lito), o nuvažiuoti galima 160 kilometrų. Vienus metus truksiantys bandymai įrodys, kiek šis teiginys turi tiesos. "i-MiEV" pagrindu bus gaminami dar du modeliai - "Peugeot i0n" ir "Citroen C-Zero".
Didžiosios Britanijos vyriausybė ne tik remia elektrinių automobilių bandymo programą, bet ir įmones skatina pirkti ekologiškus modelius. Bendrovėms, nuo 2010-ųjų balandžio įsigijusioms elektra varomų automobilių, net penkerius metus nebereikės mokėti mokesčių. Nuo 2011 metų rėmimo programa pasieks ir šalies gyventojus - tiems, kurie pirks elektromobilį, bus skiriama vienkartinė 5 tūkst. svarų sterlingų (19,5 tūkst. litų) išmoka.
Bandymų projektai
Švedijoje, kuri garsėja tuo, kad itin daug dėmesio skiria aplinkosaugai, taip pat rengiamasi elektromobilių bandymams. Šalies automobilių gamintojas "Volvo" 2010-ųjų sausį pristatys masinei gamybai paruoštą nedidelį elektra varomą hečbeką C30.
2011 metų pradžioje "Volvo" ketina išleisti pirmąją partiją elektrinių mašinų ir išdalyti jas gyventojams bandomajam dvejų metų laikotarpiui. Visą tą laiką kompanija rinks informaciją ne tik apie techninę modelio būklę, bet ir apie specifines problemas, su kuriomis susidurs elektromobilio vairuotojas. Projektą remianti Švedijos energijos agentūra skyrė tam 150 mln. Švedijos kronų (apie 49,8 mln. litų).
Masinės hibridinių automobilių gamybos pradininkė "Toyota" artimiausiu metu neketina leisti vien elektrinio modelio, tačiau ji pristatė papildomai įkraunamą "Prius Plug-In Hybrid". Ir benzinu, ir elektra varomą automobilį bus galima įkrauti įjungus į elektros kištukinį lizdą ir taip nuvažiuoti didesnį atstumą naudojant vien elektros energiją. Anot gamintojos, patobulintas modelis prekybos salonuose pasirodys 2011 metais, o kol kas jį galės išbandyti 200 Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Portugalijos, Olandijos ir Vokietijos gyventojų bei 600 Japonijos, JAV, Kanados ir Australijos vairuotojų.
Panašiu principu veiks ir Jungtinėse Amerikos Valstijose pagamintas "Chevrolet Volt". Pastaraisiais metais amerikiečiai labiau domisi mažais automobiliais, tad "General Motors" nepagailėjo daugiau kaip milijardo dolerių investicijų ir sukūrė pirmą nedidelį JAV masinės gamybos elektromobilį.
Pradeda gaminti
Tarp Europos gamintojų toliausiai elektra varomų mašinų srityje yra pažengęs "Renault". Prancūzijos koncernas ne tik planuoja naujos kartos automobilių gamybą, bet jau gali pasiūlyti išbandyti net tris modelius - "Fluenze Z.E", "Kangoo Express Z.E" ir "Kangoo be bop Z.E". Pirmieji juos turėjo galimybę išmėginti Klimato kaitos konferencijos Kopenhagoje dalyviai. Technologijos, taikytos kuriant šiuos bandomuosius automobilius, praktiškai jau leidžia imtis masinės gamybos. 2011 metais "Renault" planuoja pradėti leisti tris modelius - "Twizy Z.E", "Kangoo Express LCV" ir "Zoe Z.E".
Užmojų dydį atskleidžia tai, kad kartu su "Nissan" prancūzų įmonė jau yra nusprendusi steigti ličio jonų baterijų gamyklas Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje. Per metus jose būtų pagaminama 50 tūkst. baterijų.
"Renault" planus skatina ir palankus Prancūzijos vyriausybės požiūris į ekologiškas transporto priemones. Šalies vyriausybė inicijuoja 100 tūkst. elektra varomų automobilių įsigijimo iki 2015 metų projektą ir žada iki 5000 eurų premijas tiems, kurie 2012-aisiais pirks elektra varomą mašiną. Be to, Prancūzija planuoja investuoti 900 mln. eurų į elektromobilių naudojimo infrastruktūrą šalyje.
Elektra varomų automobilių baterijoms įkrauti būtina infrastruktūra kuriama ir Vokietijoje. Elektros tiekimo kompanija RWE šiuo metu rengia automobilių baterijų įkrovimo sistemą didžiausiuose Vokietijos miestuose. Pamažu ji bus išplėsta visoje Vokietijoje, o 2011 metų birželį jau turėtų visiškai funkcionuoti.
Automobilių gamintojų manymu, 2020 metais elektriniai modeliai sudarys net dešimtadalį visų mašinų pasaulyje.
Ilona STAŠKUTĖ
