Vandens dumbliai išgyvena pačiomis atšiauriausiomis sąlygomis – net rūgštinių geizerių baseinuose. Trūkstamus atsparumui genus jie pasiima iš bakterijų.
Raudonieji dumbliai Galdieria sulphuraria auga karštųjų Jeloustouno parko (JAV) šaltinių baseinuose. Naudodami fotosintezę jie pasigamina reikalingų maistingųjų medžiagų. Tačiau tie patys dumbliai yra paplitę ir tamsiose apleistose šachtose, nuodingų nuotekų, kurių rūgštingumas kartais siekia akumuliatoriaus koncentracijos lygį, vamzdžiuose ir panašiai.
Kaip dumbliai sugeba išgyventi tokiomis atšiauriomis ir tokiomis skirtingomis sąlygomis? Oklahomos valstijos ir Heinricho Heinės universitetų mokslininkai teigia, kad ištvermės dumbliams suteikia jų „valgomų“ bakterijų genai, rašo „ZME Science“.
Dumbliai neturi paveldėtų genų, leidžiančių jiems išgyventi rūgštinėse ir kitose nuodingose terpėse, tačiau juos pasiima iš bakterijų. Nagrinėdami dumblių genus, mokslininkai aptiko, kad iš bakterijų augalai gavo ir atsparumą druskoms, gyvsidabriui bei arsenui.
Iki šiol buvo manoma, kad branduolį ląstelėse turintys organizmai negali gauti genų iš kitų organizmų. Raudonieji dumbliai šios taisyklės nepaiso ir atskleidžia naują genetikos tyrimų kryptį.
