Nors su anglies dvideginio ir kitų vadinamųjų šiltnamio dujų koncentracijos Žemės atmosferoje didėjimu paprastai siejami tik neigiami klimato kaitos ar ekstremalių orų reiškiniai, pasirodo, yra ir teigiamų.
Australijos sandraugos mokslo ir taikomųjų tyrimų organizacijos (CSIRO) mokslininkai pranešė nustatę, kad CO2 kiekio atmosferoje didėjimas teigiamai paveikė dykumų augaliją. Per pastaruosius 30 metų visuose mūsų planetos dykumų ir pusdykumių regionuose padidėjo augalų ir medžių lapų skaičius.
Australų mokslininkai rėmėsi palydovinių stebėjimų duomenimis. Jie nustatė, kad dėl anglies dvideginio kiekio atmosferoje didėjimo savanose ir dykumose augančių medžių lapija nuo 1982 iki 2010 m. išaugo vidutiniškai 11 proc. Maždaug toks pat rezultatas buvo ir sausringuose Australijos, Artimųjų Rytų, Afrikos bei Šiaurės Amerikos regionuose.
Tačiau didžiausią dėmesį tyrimo autoriai skyrė savo šalies savanoms ir dykumoms. Ten augantys augalai įprato išgyventi sausros sąlygomis ir geba maksimaliai efektyviai išnaudoti nedideles vandens atsargas. Paaiškėjo, kad būtent Australijos augalai yra labai jautrūs anglies dvideginio koncentracijos didėjimui.
Mokslininkai seniai manė, kad CO2 dujos teigiamai veikia medžių ir kitų augalų lapiją, tačiau tiesioginių tokio poveikio įrodymų nebuvo. Dabar, atlikus matematinį modeliavimą ir remiantis palydovinėmis nuotraukomis, pirmą kartą pavyko tai įrodyti.
Anglies dvideginio prisotinta atmosfera skatina fotosintezę, kurios metu žaliuojantys augalai saulės šviesą verčia cukrumi, kad kuo daugiau sugertų iš oro anglies arba kad kuo mažiau prarastų vandens. Arba ir viena, ir kita tuo pat metu. Sausringuose regionuose į CO2 koncentracijos didėjimą augalai reaguoja didindami lapų kiekį. Būtent tokius pokyčius australų mokslininkai užfiksavo nagrinėdami palydovines nuotraukas. Pusdykumėse ir dykumose tokios permainos itin gerai matomos, nes ten augančių medžių lapija nuo pat pradžių buvo labai kukli.
Nors CO2 kiekio didėjimas teigiamai veikia augaliją sausringose Žemės dalyse, vis dėlto tai negali atsverti dėl klimato kaitos mažėjančios biologinės įvairovės, didėjančio gaisrų ir kitų stichinių nelaimių pavojaus, teigia tyrimo autoriai.
