Kiekviena lazda turi du galus, sako sena liaudies patarlė, atsiradusi dar greičiausiai prieš prasidedant industrializacijos amžiui, tačiau jam puikiai tinkanti. Industriniai ir moksliniai pasiekimai daro mūsų gyvenimą vis patogesnį, tačiau dėl augančio energijos poreikio didėja CO2 išmetimas, kas spartina klimato atšilimą ir su juo susijusius mirtinus kataklizmus.
Teko girdėti ne vieną gyventoją, aiškinantį, kad jam asmeniškai klimato atšilimas net patinka, nes Lietuvoje galima tikėtis šiltesnių orų, nebereikės keliauti atostogauti į pietus. Tačiau ar tikrai klimato atšilimas reiškia tik šiltesnius orus? O gal greičiau stichines nelaimes ir kataklizmus?
Mirtys nuo karščio bangų
Spaudoje jau beveik kas mėnesį galime paskaityti apie neįtikėtinus gamtos reiškinius. Birželio mėnesį prasidėjęs baravykų sezonas, neįtikėtinai ilga žiema arba žiemą pražystantys kaštonai, jau ir pas mus pasirodantys tornadai.
Ypač staigėjančius klimato pokyčius jaučia žemdirbiai, kurių derlių pražudo kasmet pasikartojančios sausros arba liūtys. Mokslininkų teigimu, per kelis dešimtmečius Lietuvos klimatas gali pasidaryti nebepalankus kai kurioms tradicinėms kultūroms.
Nors miestiečiai juokauja, kad žemdirbiai pagal nepasitenkinimą orais jau yra antroje vietoje po kelininkų, kuriuos žiema vis užklumpa netikėtai, greitai juokų gali sumažėti.
Kolumbijos universiteto mokslininkai, išanalizavę duomenis apie mirtis nuo karščio, padarė išvadą, kad su aukšta oro temperatūra susijusių mirčių skaičius iki XXI amžiaus 9-ojo dešimtmečio išaugs trečdaliu.
Jau dabar šylantis klimatas pražudo vis daugiau žmonių. 2010 metais dėl karščių Rusijoje mirė 5 tūkst. žmonių, 2003-iaisiais karščio banga Vidurio ir Vakarų Europoje nusinešė 70 tūkst. gyvybių.
Lietuvos meteorologų duomenimis, karščio bangų, kai temperatūra pakyla per 30 laipsnių, dabar per vasarą pasitaiko iki 10, netgi iki 14. Tai yra 2-3 kartus daugiau nei XX amžiuje. Taip pat pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje pasidarė daug dažnesnės sausros. Tad galima laukti, kad ir mūsų šalyje mirčių nuo kaitros vis daugės.
Ligos - klimato atšilimo rykštė
Dar vienas šylančio klimato bruožas - vis didesniame plote susidaro palankios sąlygos pavojingoms ligoms plisti. Pavyzdžiui, drėgnas ir šiltas klimatas turi įtakos vis dažnesniems susirgimams erkių platinamu erkiniu encefalitu bei Laimo liga.
Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, susirgimų šiomis ligomis fiksuojama vis daugiau. 2012 m. Lietuvoje erkiniu encefalitu sirgo 495 asmenys, t.y. 130 atvejų (26,3 proc.) daugiau nei 2011 m. Taip pat pastebimi padažnėję užsikrėtimo erkiniu encefalitu per pieną atvejai. 2011 m. registruoti 4 protrūkiai (sirgo 13 asmenų), 2012 m. tokiu būdu užsikrėtė 15 asmenų. Erkių platinama Laimo liga 2012 m. mūsų šalyje sirgo 2440 žmonių, 11 atvejų daugiau nei 2011 m.
Šylantis klimatas turi įtakos ir kitų ligų plitimui, tad kai kurios iki šiol egzotiškos ligos šylant atmosferai gali pasidaryti įprastos ir Lietuvoje.
Tarp ligų, kurių plitimui didelę įtaką turi klimato atšilimas, įvardijamos tokios ligos kaip cholera (šilumoje jos sukėlėjas ilgiau išlieka gyvybingas), Laimo liga ir babeziozė, kurias platina erkės, bei paukščių gripas, kurio plitimą gali skatinti dėl klimato pokyčių kylantys paukščių migracijos sutrikimai. Taip pat didėja pavojus užsikrėsti žarnyno ir odos parazitais.
Vandenynai pasiglemš sausumą
Dėl tirpstančių ledynų kylantis vandenynų lygis kelia vis didesnį susirūpinimą. Prieš dešimtį metų mokslininkų pranašavimai, kad netrukus dėl pakilusio vandenyno lygio gali išnykti kai kurie salynai, buvo vertinami kaip pesimistinės prognozės. Dabar kuriami rimti planai, kur reikės iškeldinti Maldyvų, kai kurių kitų salynų gyventojus, mat jau beveik neabejojama, kad greitai šias salas užlies vandenynai.
Jei prognozė, kad jūros lygis per 100 metų pakils bent 1 metrą, yra teisinga, iki kito amžiaus pradžios mažiausiai 145 milijonų žmonių (daugiausia Azijoje) namai atsidurs po vandeniu. Grėsmė kyla beveik visoms su jūromis besiribojančioms valstybėms.
Šalims, kurios virš vandenyno lygio pakilusios nedaug, kaip Olandija, klimato atšilimas pražūtingas tiesiogine šio žodžio prasme. Jų neliks. Lietuvos kylantys vandenynai taip drastiškai nepaveiks. Tačiau, mokslininkų teigimu, mažėjantys sausumos plotai gali sukelti didelį tautų kraustymąsi, tad imigrantų skaičius smarkiai padidėtų visoje Europoje.
Kita vertus, 1 metru per šimtą metų pakilęs vandenynas dabar dalies mokslininkų jau laikomas optimistine prognoze. Jei ištirptų visas Grenlandiją ir Antarktidą gaubiantis ledas, jūros lygis pasaulyje pakiltų maždaug 70 metrų. Aukščiausias Lietuvos taškas - 293,8 metro virš jūros lygio. Lyg turėsime kur pasislėpti. Tačiau, pavyzdžiui, Kaunas virš jūros lygio iškilęs 70-80 metrų. Gal turėsime ir savo Veneciją.
Klimato atšilimas
Mokslininkų stebėjimų duomenimis, per XX amžių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo apie 0,75 laipsnio pagal Celcijų. Dauguma mokslininkų sutaria - nors per milijonų metų laikotarpį planetos temperatūra kito nuolat, pastarasis atšilimas yra pernelyg staigus ir siejamas su žmogaus veiklos paskatintu šiltnamio efektu.
Remiantis Tarpvyriausybinės klimato pokyčių komisijos (IPCC) ataskaitoje pateiktais modeliais, vidutinė pasaulinė temperatūra per XXI amžių pakils 1,1-6,4 laipsnio pagal Celcijų. Tačiau ši prognozė yra tik apytikslė, skaičiuojama pagal prognozuojamą CO2 koncentracijos atmosferoje augimą dėl pramonės įtakos.
Pagal 2008 m. pristatytus tyrimų rezultatus, ne tik CO2 gausėjimas atmosferoje skatina klimato atšilimą, bet ir aukštesnė temperatūra skatina didesnę CO2 koncentraciją, tad susidaro du vienas kitą sustiprinantys efektai. Tai reiškia, kad ikišioliniai klimato modeliai yra pernelyg optimistiški.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Miglė Juškytė
