Notingemo universiteto profesorius Seamus'as Garvey sugalvojo originalų būdą vėjo jėgainių energijos gamybos netolygumo problemai išspręsti. Jo nuomone, jūrose montuojamos plaukiojančios vėjo jėgainės dalį energijos turėtų naudoti orui po vandeniu kaupti, kurio slėgis bus panaudojamas darbo netolygumams kompensuoti.
Seamus'o nuomone, tradicinė konstrukcija, kai propeleris tiesiogiai suka elektros generatorių, nėra pakankamai efektyvi. Didžiosios Britanijos inžinierius teigia, jog sunkias, galingas ir labai brangias mašinas, kurios srovę sugeba gaminti esant mažiems sūkiams, vertėtų keisti lengvesniais ir pigesniais analogais. Viena iš galimybių - propelerių mentis daryti tuščiavidures. Vidinėse ertmėse turėtų laisvai judėti pakankamai sunkus stūmoklis. Mentei nusileidus į apačią, stūmoklis atsidurtų pačioje jos viršūnėje; propeleriui pamažu kylant aukštyn, stūmoklis slystų veikiamas traukos jėgos ir tuo pačiu suspaustų viduje esantį orą. Oras būtų perduodamas į specialius tampraus sintetinio audinio maišus, plūduriuojančius 500 metrų gylyje.
Šias saugyklas nuo suplyšimo saugotų vandens slėgis. Esant netolygiam vėjui, saugyklose saugomas oras veiktų kaip savotiškas „buferis“, garantuojantis tolygų elektrinės jėgainės darbą. Iš povandeninių rezervuarų oras būtų perduodamas vamzdžiais į kompaktiškas turbinas-generatorius, jo atsargų turėtų pakakti kelioms dienoms jėgainės darbo visiško štilio sąlygomis.
Tokia „integruota atsinaujinanti suspausto oro energetinė sistema“ (angl. Integrated Compressed Air Renewable Energy Systems — ICARES) nuo tipinių projektų skiriasi savo mastais. Garvey apskaičiavo, jog siekiant užtikrinti normalų stūmoklių darbą - kad jie nepakibtų menčių galuose, veikiami išcentrinių jėgų - turbina turėtų suktis lėtai, o jos matmenys turėtų būti labai dideli. Pavyzdžiui, skersmuo (nuo menties iki menties) turėtų būti mažiausiai 230 metrų, idealiu atveju - net 500 metrų. Povandeninės saugyklos savo konstrukcija primintų krūvą didžiulių maišų, kurių kiekvieno skersmuo būtų apie 20 metrų.
Skirtingai nuo giminingų energijos kaupimo sistemų, kuriose taip pat naudojamas oro pumpavimas į požemines ertmes, povandeninis variantas užtikrina praktiškai nekintantį slėgį tiek esant mažam, tiek ribiniam saugyklos užpildymui. Taip užtikrinamas optimalus turbogeneratorių darbas. Prie šio projekto Garvey dirba nuo 2006 metų. Visai neseniai, bendradarbiaudamas su Notingemo universitetu, mokslininkas įkūrė kompaniją „Nimrod Energy“, kurios tikslas - technologijos komercializavimas. Planuojama, jog pirmosios ICARES sistemos rinkoje pasirodys 2011 metų gegužę.
Tiesa, iš pradžių suslėgto oro pavidalu bus kaupiama kitų tipų jėgainėse pagaminta elektros energija. Pirmosios gigantiškos jūrinės turbinos mokslininko prognozavimu bus sukonstruotos per 15 metų (daugiau smulkmenų rasite universiteto pranešime spaudai).
