Mobilusis telefonas lyg ir įprastas šių dienų daiktas, kelią į žmonių širdis ir kišenes rado XX a. pab. Martinas Kuperis, mobiliojo telefono išradėjas, 1973 m. pirmasis pasaulyje viešai pademonstravo, kaip veikia šis, kažkada stebuklu laikytas aparatas – vaikščiodamas Niujorko gatvėmis jis paskambino savo didžiausiam konkurentui Joeliui Engeliui, rašo savaitraštis "Šiauliai plius".
Telefonas – nebe prabangos prekė
Pirmasis mobilusis telefonas buvo kur kas sunkesnis (1,1 kg) ir kur kas brangesnis (11 tūkst. Lt).
Tokio dydžio aparatą nebuvo lengva nešiotis kartu su savimi, taigi ir jo mobilumas neatrodo toks įspūdingas. Tiesa, ir baterijoje sukauptos energijos užtekdavo tik apie 20 min.
Dabar mobilieji telefonai jau nėra prabangos prekė, jį turi beveik kiekvienas – jei ne po vieną, tai po kelis. Teigiama, kad prieš porą metų jais džiaugėsi daugiau nei 6 mlrd. gyventojų.
Nomofobija – šių dienų liga
Pasirodo, 53 proc. pasaulyje gyvenančių žmonių serga nomofobija. Tai baimė palikti savo mobilųjį telefoną namie. Tiesa, net Martinas Kuperis teigia, kad laikas mobiliuosius telefonus šiek tiek palikti ramybėje, nes, panašu, kad ne telefonas žmogui, bet žmogus telefonui tarnauja.
Paskaičiuota, kad 2013 m. išsiųsta 9 trilijonai tekstinių žinučių, t. y. vienas žmogus per metus parašo 1300 žinučių. Bet šie skaičiai nublanksta, sužinojus, kad per metus išsiunčiama 100 trilijonų elektroninių laiškų.
Remiantis Gineso rekordų knyga, greičiausiai tekstines žinutes telefonu rašo britė Melisa Tompson, tekstą anglų kalba („Aštriadantės piranijos, priklausančios Serrasalmus ir Pygocentrus gentims, yra nuožmiausios gėlavandenės žuvys pasaulyje. Iš tikrųjų jos retai puola žmones“) parašiusi per 25,94 sekundės.
