Vienas iš svarbiausių atradimų buvo tas, kad žmogaus organizmas reaguoja į nesvarumo būseną, kaip į ligą, o imuninė sistema pajungia visus įmanomus „gynybos mechanizmus“.
Tokias išvadas mokslininkai pateikė išanalizavę 18 rusų kosmonautų 125 kraujo plazmo baltymų mėginius. Atitinkami mėginiai buvo iš jų paimti mėnuo iki skrydžio, grįžus iš kosmoso ir praėjus savaitei po reabilitacijos.
Mokslininkams pavyko patvirtinti, kad pasikeitė kraujo baltymu, dalyvaujančių imuniteto sureguliavime, sudėtis. Pasirodo, kad žmogaus organizmas į skrydį į kosmosą molekuliniame lygmenyje reaguoja kaip į ligą. Skrydžio metu adaptacijos procesui pasiduoda absoliučiai visi žmogaus organai ar ląstelės.
Ateityje mokslininkai tikisi nustatyti, kurie konkrečiai baltymai atsakingi už poveikį organizmui nesvarumo būklėje – manoma, kad tam turėtų užtekti „paimti kraujo tyrimus“ tiesiog orbitoje.
